Miesto įmonės: dirbo gerai, galima geriau

Savivaldybė šiuo metu kontroliuoja šešių įmonių akcijas - viena mažiau nei prieš metus, mat pernai viešąją pirtį Trilapio gatvėje valdanti „Vildmina“ reorganizuota ir prijungta prie „Klaipėdos paslaugų“. Be jos, miestas kontroliuoja įmones „Klaipėdos vanduo“, „Naujasis turgus“, „Klaipėdos energija“, „Debreceno vaistinė“ ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą.

Jos jau yra parengusios praėjusių metų veiklos ataskaitų rinkinius, visų, išskyrus „Klaipėdos energijos“, ataskaitos patvirtintos Klaipėdos mero potvarkiais.

Dividendams - 2 mln. eurų

Remiantis dokumentais, visos šešios Klaipėdos savivaldybės įmonės per praėjusius metus generavo beveik 109 mln. eurų pajamų, nė viena nepatyrė nuostolio ir bendrai uždirbo 7,98 mln. eurų grynojo pelno.

Klaipėdos savivaldybės įmonės pernai gavo beveik 109 mln. eurų pajamų ir bendrai uždirbo 7,98 mln. eurų grynojo pelno.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigia, kad įmonės įvykdė keltus lūkesčius, nors stengtis dar yra kur.

"Vertinant bendrai, pagrindinės savivaldybės įmonės didžiąja dalimi atliepė mūsų lūkesčių raštuose išdėstytus norus: kaip jos turėtų veikti ir ką turėtų pasiekti.

Kai kurioms įmonėms dar tikrai reikia pastangų, kad tie rodikliai gerėtų, ir ne tik tie, kurie išrašomi lūkesčių laiške, su vadovais tai aptarta„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Vaitkus.

Mero potvarkiuose, kuriais patvirtinti įmonių veiklos ataskaitų rinkiniai, numatyta, jog dividendus nuo paskirstytinojo pelno mokės „Klaipėdos vanduo“ (1,156 mln. eurų), „Klaipėdos paslaugos“ (0,5 mln. eurų) ir „Naujasis turgus“ (0,38 mln. eurų).

Nors tarp savivaldybės lūkesčių buvo noras gauti 70 proc. dividendų, A. Vaitkus teigia, kad tai - ne konstanta, nustatant ribą lanksčiai atsižvelgiama į įmonių veiklą, suplanuotus projektus, vertinamos kitos aplinkybės.

"Lūkesčių laiškas nereiškia, kad mes turime bausti vadovą, kuris šio rodiklio neįvykdė.

Požiūris į dividendų dydį gali keistis todėl, kad įmonėje atsiranda nauji planai arba pagal juos įmonė jau negali gauti iš kreditavimo įmonių pinigų, tad reikia čia ir dabar priimti sprendimus - vykdyti projektą ar nevykdyti, imti dividendus ar ne. Tokia logika", - kalbėjo meras.

Bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ vadovas Vaidas Ramanauskas po ataskaitų rinkinio patvirtinimo „Vakarų ekspresui“ teigė, kad mokamų dividendų dalis sutarta atsižvelgiant būtent į strateginius bendrovės projektus.

"Žiūrėti į vieną skaičių, manau, nėra visiškai teisinga.

Vyksta įvertinimas, diskusija, žiūrima į plėtrą, kur tuos pinigus panaudoti, ir tada priimami sprendimai. Jeigu įmonė neturėtų jokių strateginių investicijų, tai galima ir šimtą procentų sumokėti, bet kai yra didelės investicijos - vyksta pokalbis, smagu, kad diskusija yra konstruktyvi ir duoda rezultatą", - balandį kalbėjo V. Ramanauskas.

„Klaipėdos energijos“ praėjusių metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad pernai lapkritį su savivaldybe sutarta dėl to, kad 70 proc. dividendų lūkestis nustatomas ateičiai - 2025-2027 metams, be to, iš šios dalies eliminuojant strateginių planų įgyvendinimui būtina lėšas.

Meras A. Vaitkus sako, jog 70 proc. paskirstytinojo pelno dividendai - ne savivaldybės nustatyta norma.

"Lūkesčių laiškuose yra nurodytas lūkestis gauti 70 proc., o atskirais atvejais - ir daugiau dividendų.

Tokia siekiamybė yra seniai suformuota verslo ir valstybės, tad mes neturėtume būti išskirtiniai", - sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, dividendų forma gauti pinigai nėra naudojami išskirtiniams tikslams: „Jie gula į bendrą biudžetą, politikai turi teisę paskirstyti tas sumas ten, kur jų labiausiai reikia.“

© LŪKESČIAI. Arvydas Vaitkus sako, kad kontroliuojamos įmonės didžiąją dalį lūkesčių įvykdė. Asmeninio archyvo nuotr.

Gali užsidirbti papildomai

Nors kai kurių savivaldybės įmonių pagrindinė veikla yra užtikrinti tam tikras socialines paslaugas, jos savo rodiklius gali gerinti papildomomis veiklomis.

Meras A. Vaitkus sako, jog šios veiklos neturėtų būti siekis užsidirbti gyventojų sąskaita.

"Nereikėtų visų įmonių dėti ant vienos lentynos, jos yra skirtingos, vykdančios socialines paslaugas, bet kaip rodo praktika, jos taip pat gali užsidirbti iš veiklų vienoje ar kitoje srityje. Pabrėšiu - ne gyventojų sąskaita, tiesiog atsiranda verslo santykis su kitais versliniais subjektais.

Tokios veiklos, kaip rodo situacija, duoda 11-40 proc. pelningumą", - kalbėjo miesto vadovas.

Pasak jo, savivaldybės planuose nėra planų reorganizuoti jos kontroliuojamas įmones ar atskiroms veikloms steigti naujas.

„Mes tikrai kol kas tikrai nesame suplanavę tokių rimtų pokyčių“, - sakė A. Vaitkus.

Svarbu procesai

Verslo konsultantė procesų valdymo ir optimizavimo klausimais dr. Diana Satkutė sako, kad kiekvienos organizacijos veiklų efektyvumą galima gerinti. Vertinant bendrais bruožais, savivaldybėms pavaldžias įmones ji labiau priskirtų prie funkcinio tipo organizacijų.

"Tai masiškai taikoma savivaldybių ir valstybinėse organizacijose, kur daug biurokratijos, daug dokumentų valdymo ir tada visa organizacija susikoncentruoja į žmogaus funkciją. Taip gimsta padaliniai, daug etatų.

Tokioje organizacijoje pavieniai žmonės gali mažai žinoti arba iš viso nežinoti, koks konkretus yra organizacijos tikslas, koks proceso tikslas. Jie žino tik savo pareigybės tikslą, tiksliai vykdo nurodymus ir nedaro to, kas jo pareigybėje neaprašyta, net jeigu turi laisvo laiko„, - sakė ji “Vakarų ekspresui".

© VERTINIMAS. Konsultantė Diana Satkutė sako, kad įmonių veiklas galima efektyvinti peržiūrint procesus. Asmeninio archyvo nuotr.

Dėl to tų pačių rezultatų ir tikslų siekimas gali būti ne toks efektyvus, kaip privačiame sektoriuje, kuriame vyrauja procesinis organizacijos tipas.

"Šį skirtumą galėtų iliustruoti toks pavyzdys: žmogui paskambinus į valstybinę organizaciją ir paprašius pagalbos jam pasakoma, kad jis ne čia pataikė, jis siunčiamas kitur, tada - vėl kitur. Nes darbuotojai sako, kad tai ne jo darbas, arba iš viso neatsiliepia, neperskambina į praleistą skambutį. Nes tai ne jo funkcija.

Procesinėje organizacijoje asmuo, atsiliepęs į skambutį, stengiasi kuo greičiau rasti sprendimą, nes svarbu išlaikyti klientą ir užtikrinti teigiamą patirtį", - aiškino D. Satkutė.

Pastebima, kad viešojo sektoriaus organizacijos vis daugiau domisi, kaip veikloje taikyti gerąją privataus verslo praktiką.

Pasak jos, viešojo sektoriaus organizacijos vis daugiau domisi, kaip procesus efektyvinti, veikloje taikyti gerąją privataus verslo praktiką.

"Taip, tikrai toks noras yra, organizacijos ėmė domėtis, diegti, suprato - kas efektyvu, taip ėmė plisti žinios. Stengiamasi tas žinias paimti, o kai savivaldybėse ima dirbti iš verslo atėję žmonės, jie tokias žinias atsineša, pradedama nagrinėti - kur galima sutaupyti, funkcijų dubliavimo atsisakyti. Nes ten, kur yra pinigai, visada ieškoma efektyvumo.

Lyginant pasauliniu mastu, Lietuvoje dar tikrai yra ką veikti su procesų valdymo diegimu viešajame sektoriuje", - sakė D. Satkutė.

Jos teigimu, analizuojant veiklą pirmiausia būtina skaičiuoti vienetais, o ne eurais.

"Procesai yra vienetai ir laikas - kiek atėjo klientų, kiek gauta užklausų, per kiek laiko reikia aptarnauti? Kiek užduočių turi darbuotojas? Gavai 50 užklausų ir nulis užsakymų? Kils labai daug klausimų.

Jeigu bet kokia organizacija pradėtų veiklas analizuoti vienetais, akys atsivertų plačiau. Kai pradedame skaičiuoti vienetais bei analizuojame veiklų neefektyvumus, eurai patys ateina, paaiškėja, kur galima dirbti efektyviau", - pasakojo konsultantė.