Mokesčių reforma: ką verta gyventojams padaryti dar šiemet

Pagrindinis būstas ir jo apmokestinimas

„Manau, pažįstate žmonių, kurie gyvena ne ten, kur yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tam gali būti įvairių priežasčių. 

Pavyzdžiui, vieni tai daro dėl geresnio darželio ar mokyklos, kiti deklaruoja gyvenamąją vietą būste, kurį ketina parduoti ir „skaičiuoja“ metus, kad galėtų pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pasitaiko ir tokių, kurie apskritai nesureikšmina deklaravimo ir ilgą laiką tam neskiria dėmesio.

Tačiau nuo 2026 m. įsigaliojantis nekilnojamojo turto mokestis (NTM) privers aiškiai įsivertinti, kuris jūsų būstas laikomas pagrindiniu. Pagrindiniu būstu laikomas tas pastatas ar patalpos, kuriose fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. 

NTM atžvilgiu tai svarbu todėl, kad pagrindiniam būstui bus taikoma didesnė neapmokestinama vertė – 450 tūkst. eurų, o kitam turimam turtui – tik 50 tūkst. eurų“, – teigia finansų konsultacijų ir buhalterinės apskaitos bendrovės „Pretax“ įkūrėja ir vadovauja Aistė Gervelė.

Ekspertė papildo, kad nors naujoji tvarka įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., o mokestį reikės mokėti tik 2026 m. gruodį, deklaruota gyvenamoji vieta bus vertinama jau nuo 2026 m. sausio 31 d. Tai reiškia, kad net turėdami vienintelį būstą, kurio vertė nesiekia 450 tūkst. eurų, bet deklaravę gyvenamąją vietą kitur, šis būstas nebus laikomas pagrindiniu. 

Tokiu atveju taikoma tik 50 tūkst. eurų neapmokestinama riba, todėl NTM būtų skaičiuojamas nuo likusių 400 tūkst. eurų. O tai – apie 1 400 eurų per metus.
Nauja gyventojų pajamų mokesčio tvarka

Pasak A. Gervelės, nuo kitų metų gyventojų pajamų mokestis (GPM) tampa labiau progresiniu. Progresinis GPM taikymas galiojo ir anksčiau, tik buvo dvi skirtingos pajamų grupės. 

Pirmosios gyventojai dažniausiai net nepajusdavo, nes tai buvo pajamos, nuo kurių skaičiuojamas ir socialinis draudimas, o tai reiškė, kad padidėjus GPM tarifui, sumažėdavo socialiniai mokesčiai, todėl bendra mokestinė našta likdavo panaši. Antroji pajamų grupė progresuodavo ties 120 VDU riba (apie 277 tūkst. eurų).

Nuo kitų metų lieka viena pajamų grupė, kuriai taikomas progresinis mokestis. Į ją įeis tiek darbo užmokestis, tiek apmokestinamos būsto pardavimo pajamos, tiek daug kitų pajamų rūšių.

Nuo kitų metų net jūsų darbo užmokesčio buhalteris tiksliai nebegalės pasakyti, kiek GPM reikės susimokėti nuo darbo užmokesčio metų pabaigoje. 

Taip yra todėl, kad darbo užmokestis bus sumuojamas į bendrą metinę sumą su įvairiomis kitomis pajamomis, o nuo jų bendros sumos bus taikomas progresinis tarifas: 2026 m. – iki 83 tūkst. eurų taikomas 20 % tarifas, nuo 83 tūkst. iki 138 tūkst. eurų – 25 %, o virš šios ribos – 32 %.

„Kita svarbi detalė – GPM beveik visada (išskyrus kelias išimtis) mokamas tada, kai pajamos faktiškai gaunamos. 

Tai reiškia, kad sumos, kurios buvo priskaičiuotos 2025 m., bet išmokėtos 2026 m., bus apmokestinamos jau pagal naująją tvarką. Pavyzdžiui, 2025 m. priskaičiuotas ir 2026 m. sausį išmokėtas Mažosios bendrijos (MB) vadovo atlyginimas pagal civilinę paslaugų sutartį, darbo užmokestis, nuomos pajamos ir pan.

Kai kuriuos mokėjimus galima suplanuoti iš anksto, o kitų – ne. Tačiau jeigu kitais metais jūsų pajamos gali viršyti ribą, iki kurios taikomas mažesnis GPM tarifas (apie 83 tūkst. eurų), verta peržiūrėti visas gautinas 2025 m. pajamas ir apsvarstyti, ar jų gavimą galima paankstinti dar šiais metais“, – sako A. Gervelė.

Ar yra gerų naujienų?

Individualios veiklos pajamos yra viena iš pajamų rūšių, kurioms bus taikomas progresinis apmokestinimas. Tačiau iki 50 tūkst. eurų pajamų, pritaikius 30 % leidžiamų atskaitymų (kuriems nereikia jokių papildomų dokumentų), mokėtina suma tiek 2025 m., tiek 2026 m. išliks tokia pati.

Dividendų gavėjams nerimauti taip pat nereikia – dividendai ir toliau bus apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu. Svarbiausia – jie neturės įtakos kitų pajamų apmokestinimui ir nebus įtraukiami į progresinį skaičiavimą.

Ko neskubėti daryti šiais metais

Akcijų pardavimo pajamos – viena iš tų pajamų rūšių, kurios buvo apmokestinamos 15 % tarifu ir nuo 120 VDU progresuodavo į 20 % tarifą. Nuo 2026 m. akcijų pardavimas, išlaikius 5 metus (ne per investicinę sąskaitą), bus apmokestinamas 15 % tarifu ir neturės įtakos kitų pajamų apmokestinimui.

Būsto pardavimas, išlaikius 5 metus, bus neapmokestinamas. Šiuo metu būstą reikia išlaikyti 10 metų (arba jame dar ir gyventi), o nuo 2026 m. užteks 5. Todėl jei ketinate parduoti 6–9 metus turėtą būstą, kuriame negyvenote, neskubėkite – verta palaukti 2026-ųjų.

„Natūralu, kad paskelbus mokesčių pakeitimus, gyventojai, užsiimantys ekonomine veikla, pradėjo svarstyti, ar jų naudojama veiklos forma yra geriausia. Gali būti, kad kai kuriems patrauklu (tiek mokesčių prasme, tiek verslo brandos atžvilgiu) nebetęsti individualios veiklos ir pereiti prie juridinio asmens statuso – MB ar UAB. 

Šiuo metu galiojanti pelno mokesčio lengvata leidžia naujai įsteigtam juridiniam vienetui, atitinkančiam tam tikrus kriterijus (pvz., apyvarta mažesnė nei 300 tūkst. eurų), pirmaisiais veiklos metais taikyti 0 % pelno mokesčio tarifą. 

Nuo kitų metų ši lengvata prailginama iki dvejų metų, todėl, įsteigus įmonę ne iki 2025 m. gruodžio 31 d., o nuo 2026 m. sausio 2 d., naujam smulkiam verslui tai gali reikšti papildomus metus be pelno mokesčio.

Po mokesčių pakeitimų kiekvieno gyventojo situacija taps dar labiau individuali, nes pajamų šaltiniai ir turimo turto struktūra skiriasi. Kiekvienu atveju verta įsivertinti savo situaciją ir priimti sprendimus, kurie optimalūs būtent jums“, – teigia „Pretax“ steigėja ir vadovaujanti partnerė.