Mokesčių spąstai ar mitas? Ar Lietuva iš tiesų yra didelių mokesčių šalis?

Šįkart „Pajūrio karštų naujienų graibšte“ pažvelkime ne į emocijas, o į skaičius.

Mokesčių našta: ką ji iš tikrųjų reiškia?

Vertinant, ar valstybė yra „didelių mokesčių šalis“, ekonomistai dažniausiai naudoja vieną pagrindinių rodiklių, tai yra mokesčių ir socialinių įmokų santykį su bendruoju vidaus produktu (BVP).

Paprasčiau tariant, matuojama, kokią ekonomikos dalį valstybė surenka per mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

Europos Komisijos ir „Eurostat“ duomenys rodo, kad Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 39–40 proc. BVP. Daugiausiai mokesčių surenka Danija, Prancūzija, Belgija ir Austrija, kur šis rodiklis viršija 43–45 proc. BVP.

Lietuva šioje lentelėje atrodo gerokai kukliau. Naujausi duomenys rodo, kad valstybės pajamos sudaro apie 38 proc. BVP. Tai yra šiek tiek mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Todėl vien pažvelgus į bendrą mokesčių naštą sunku teigti, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai apmokestinančių valstybių Europoje.

Kodėl žmonėms atrodo kitaip?

Nors bendras mokesčių lygis Lietuvoje nėra tarp aukščiausių, daugelis gyventojų jaučia didelę mokestinę naštą. Priežasčių tam yra ne viena.

Pirma, didelė dalis mokesčių Lietuvoje tenka darbo santykiams. Kitaip tariant, žmogus labai aiškiai mato skirtumą tarp atlyginimo „ant popieriaus“ ir sumos, kuri pasiekia jo banko sąskaitą.

Antra, Lietuvoje itin daug diskusijų kyla dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuris siekia 21 proc. Šis mokestis įskaičiuotas į beveik kiekvieną prekę ar paslaugą, todėl gyventojai jį jaučia kasdien.

Trečia, visuomenėje dažnai vertinama ne tik tai, kiek sumokama mokesčių, bet ir tai, ką už juos gaunama. Jei žmonės nėra patenkinti sveikatos apsauga, švietimu ar viešosiomis paslaugomis, net ir vidutinė mokestinė našta gali atrodyti per didelė.

Ekonomistai jau seniai pastebi, kad pasitenkinimas mokesčiais dažnai priklauso ne nuo jų dydžio, o nuo pasitikėjimo valstybe.

O kaip atrodo Lietuvos kaimynai?

Lietuva dažnai lyginama su Baltijos šalimis.

Estija ilgą laiką buvo laikoma verslui draugiškiausia regione dėl išskirtinės pelno mokesčio sistemos. Tačiau pastaraisiais metais ir ten didėja įvairūs mokesčiai bei socialinės įmokos.

Latvijoje bendras mokesčių lygis taip pat panašus į Lietuvos, nors konkrečių mokesčių struktūra skiriasi.

Įdomu tai, kad Skandinavijos šalys, kurios dažnai laikomos gerovės valstybės pavyzdžiu, taiko gerokai didesnius mokesčius nei Lietuva. Danijoje ar Švedijoje gyventojai neretai sumoka žymiai didesnę pajamų dalį mokesčiams, tačiau už tai gauna itin plačias viešąsias paslaugas.

Todėl klausimas „ar mokesčiai dideli?“ dažnai neatsiejamas nuo klausimo „ką gaunu už savo sumokėtus pinigus?“

Lietuvos mokesčių politika: kur link judama?

Pastaraisiais metais Lietuvos mokesčių sistema išgyvena nuolatines reformas.

Valdžios institucijos ir tarptautinės organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį, kad Lietuva surenka mažiau mokesčių nei daugelis Vakarų Europos valstybių. Dėl to sudėtingiau finansuoti gynybą, sveikatos apsaugą, pensijas ir kitus viešuosius poreikius.

Ypač daug diskusijų kyla dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo. Daugelis ekonomistų teigia, kad Lietuva per mažai apmokestina turtą ir pernelyg remiasi darbo jėgos apmokestinimu.

Pastarųjų metų reformų kryptis rodo siekį palaipsniui didinti biudžeto pajamas, tačiau kartu ieškoti būdų, kaip mažinti šešėlinę ekonomiką ir efektyviau surinkti jau esamus mokesčius.

Kitaip tariant, bendra tendencija yra ne mokesčių mažinimas, o atsargus jų bazės plėtimas.

Prie to prisideda ir geopolitinė situacija. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ženkliai išaugo poreikis finansuoti gynybą. Todėl politinėse diskusijose vis dažniau kalbama apie papildomus pajamų šaltinius valstybės biudžetui.

Ką sako ekspertai?

Daugelis ekonomistų sutaria dėl vieno paradokso: Lietuva nėra itin didelių mokesčių šalis, tačiau gyventojai mokesčius jaučia gana stipriai. Priežastis yra mokesčių struktūra.

Lietuvoje santykinai mažiau apmokestinamas sukauptas turtas, tačiau gana reikšmingai apmokestinamas darbas ir vartojimas. Todėl žmogus kiekvieną mėnesį mato nuskaičiuotas įmokas nuo atlyginimo, o kiekvieną dieną - PVM kainose.

Tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus rekomenduoja Lietuvai labiau diversifikuoti mokestinę sistemą ir mažiau remtis darbo jėgos apmokestinimu.

Kita vertus, verslo organizacijos dažnai įspėja, kad pernelyg spartus mokesčių didinimas gali mažinti investicijų patrauklumą ir ekonomikos konkurencingumą. Todėl tikėtina, kad artimiausiais metais matysime ne revoliucines, o laipsniškas reformas.

Didžiausia problema yra ne dydis, o stabilumas?

Verslininkai dažnai pabrėžia dar vieną aspektą. Jiems svarbu ne tik mokesčių dydis, bet ir sistemos nuspėjamumas.

Kai mokesčių taisyklės dažnai keičiamos, tampa sunkiau planuoti investicijas ar plėtrą. Dėl šios priežasties kai kurie ekspertai teigia, kad Lietuvai svarbiausia ne tiek mažinti ar didinti mokesčius, kiek užtikrinti ilgalaikį stabilumą. Šiuo požiūriu Lietuva vis dar turi kur pasitempti.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Verdiktas: ar Lietuva yra didelių mokesčių šalis?

Jeigu lygintume Lietuvą su dauguma Vakarų Europos valstybių, atsakymas būtų gana aiškus - ne.

Bendras mokesčių surinkimo lygis Lietuvoje yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui arba šiek tiek mažesnis už jį. Mūsų šalis tikrai neprilygsta Danijai, Prancūzijai ar Belgijai, kurios surenka gerokai didesnę ekonomikos dalį per mokesčius.

Tačiau kartu negalima sakyti, kad Lietuva yra ir mažų mokesčių rojus. Darbo santykių bei vartojimo apmokestinimas daugeliui gyventojų yra gana juntamas, todėl susiformuoja įspūdis, kad mokesčiai labai aukšti.

„Gintariukų“ vertinimas

Teiginys: „Lietuva yra didelių mokesčių šalis.“

3 gintariukai iš 5

Teiginyje yra dalis tiesos, nes gyventojai ir verslas kai kuriuos mokesčius jaučia gana stipriai. Tačiau vertinant bendrą mokestinę naštą tarptautiniame kontekste, Lietuva nepriklauso didžiausius mokesčius taikančių valstybių grupei. Todėl teiginys labiau yra pusiau tiesa, nei neginčijamas faktas.