NATO Parlamentinės Asamblėjos komiteto posėdyje aptartas karo Ukrainoje poveikis Lietuvos ekonomikai

Lietuvos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė savo pranešime apžvelgė karo poveikį Lietuvos ekonomikai ir inovacijų projektų vykdymą. Ji pasidžiaugė lazerių technologijų, startuolių, EdTech, biotechnologijų Lietuvoje augimu.

Kalbėdama apie dabartinę ekonominę situaciją viceministrė pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje yra didžiulė infliacija, auga energetinių išteklių ir maisto produktų kainos.

Pasak jos, Europos Komisija prognozuoja, kad karo Ukrainoje pasekmes pajus Vidurio ir Rytų Europos šalys, geografiškai artimiausios su Ukraina.

„Mūsų regione infliacija yra didžiulė ir ji mums atrodo išorinė, nes ją daugiausia lemia energetikos kainos, eksportas, energijos kainos kitose šalyse“, − kalbėjo J. Neliupšienė.

Ji pridūrė, kad Rytų Europos valstybės turėjo labai aktyvius santykius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina ir dabar eksportas sumažėjo labai stipriai.

Be to, anot viceministrės, auga medžiagų, komponentų kainos, paveiktos tiekimo grandinės ir šitie iššūkiai jau buvo matomi dėl COVID-19 ligos dar prieš prasidedant karui prieš Ukrainą.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Neliupšienė, aptardama investicinės aplinkos ir pasitikėjimo sumažėjimą, teigė, kad investuotojai dabar visai kitaip vertina ir mato mūsų regioną, jie teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas, kada jis išsiplės į Latvija, Lenkiją.

Pasak viceministrės, investuotojams tenka daug aiškinti, kad Lietuva yra NATO ir ES narė, kad mūsų regionas yra saugesnis nei ankstesniais laikais, kai joms nepriklausė.

„Mūsų socialinių partnerių pasitikėjimas mums yra be galo svarbus“, − tvirtino pranešėja.

J. Neliupšienė priminė, kad Lietuva dar balandžio mėn. sustabdė Rusijos dujų importą, o gegužės mėn. – elektros importą. Viceministrė pasidžiaugė Lietuvoje veikiančiu SGD terminalu, dėl kurio statybos sprendimas buvo priimtas dar 2014 m.

Pasak jos, poreikį turėti savo terminalą paskatino tiek ekonominės, tiek geopolitinės priežastys. Ji priminė, kad Lietuvai nuo 1989 iki 2013 metų Rusija daugiau nei 50 kartų buvo nutraukusi dujų tiekimą, be to, mokėdavome 30 proc. daugiau nei kitos šalys.

„Esame įsitikinę, kad SGD terminalas padės stabilizuoti dujų kainas ir bent iš dalies sumažins infliaciją“, − tikino J. Neliupšienė.

„Mūsų ekonomika vis dėlto auga ir mums reikia naujos darbo jėgos“, − tikino viceministrė.

Pasak jos, praėjusią savaitę Lietuvoje buvo užregistruota daugiau kaip 54 tūkst. karo pabėgėlių ir šis skaičius, palyginti su šalies gyventojų skaičiumi, yra didelis.

Ji patikino, kad gana daug pabėgėlių gavo darbus, jiems suteiktos socialinės paslaugos, daug Lietuvos šeimų jiems suteikė būstą.

Kaip įveikti karo poveikį? Atsakydama į šį klausimą viceministrė tikino, kad visų pirma reikia nustoti mokėti už karą ir vienas iš būdų – nustoti pirkti Rusijos energetinius išteklius.

Kaip išeitį dėl eksporto ir importo ji įvardijo diversifikacijos svarbą. Anot jos, galima sumažinti vartojimą, bet kalbant apie investicijas, svarbiausia vis dėlto yra stiprinti NATO pajėgas, jų buvimą mūsų šalyse, mobilizuoti ES pajėgas.

J. Neliupšienė teigė, kad mūsų šalies prioritetas – inovacijos ir sumanioji specializacija. „Didiname ekonominį dalyvavimą visose šalyse, įskaitant Taivaną“, − kalbėjo politikė.

Ji pridūrė, kad Lietuvos pagrindinė eksporto ir importo partnerė, pagrindinė investuotoja yra Vokietija. Politikė taip pat pažymėjo mananti, kad Lietuvos ateitis yra maisto technologijos.

NATO PA komiteto posėdyje viceministrė tvirtino, kad, pasak ekspertų, svarbu ne tik išmatuoti poveikį prekybai, BVP ir kitiems statistikos rodikliams, bet ir įvertinti ekonomikos lygį ir situaciją, kitaip tariant, sveikatą.

Anot jos, tai parodo, ar pavyksta stabilizuoti ekonomiką jai išgyvenus tam tikrą krizę.