Naudoja sukčiai, bet už 50 eurų gali nusipirkti bet kas: automobilio kaina išauga tūkstančiais eurų

Nesibaigianti kova su ridos klastotojai tęsiasi, o nuo nelegalių veiksmų neatbaido net baudžiamoji atsakomybė. O ir nusipirkti įrenginius, kuriais galima pakoreguoti transporto priemonės ridą, pasirodo, nėra taip sunku.

Ir tai gali padaryti kiekvienas gyventojas, mat prekyba tokiais prietaisais nėra ribojama, t.y. nėra prašoma jokių licencijų. Šių įrenginių kaina gali siekti maždaug nuo 50 iki 2 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokias funkcijas galima atlikti su prietaisu ir koks yra transporto priemonės modelis.

Nuvažiavus 1 tūkst., odometras rodys tik 100 kilometrų

Tiesa, ridos klastojimo atvejai nėra naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, o nuobaudos skirtingose valstybėse taip pat skiriasi.

Pasak automobilių istorijos ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, dažniausiai neleistini veiksmai atliekami tada, kai transporto priemonė keliauja iš vienos valstybės į kitą.

„Iki šiol Europos Sąjungoje nėra sukurta vieningos sistemos, todėl yra labai sunku atsekti, kur ir kada buvo suklastota rida, kas tai padarė ir pan. Nes dažniausiai tai padaroma tada, kai automobiliai keliauja iš vienos valstybės į kitą.

Gresianti atsakomybė už ridos klastojimo atvejus skirtingose valstybėse taip pat yra nevienoda. Pavyzdžiui, Latvijoje arba Italijoje asmenims gresia bauda iki 1 tūkst. eurų, tuo metu Prancūzijoje baudos dydis siekia net iki 300 tūkst. eurų“, – komentavo pašnekovas.

Tiesa, atsiranda ir naujų būdų, kaip yra klastojama transporto priemonių rida. Štai JAV nesąžiningi automobilių pardavėjai vis dažniau naudoja vadinamuosius „ridos reduktorius“. Būtent tokie įrenginiai, kurie gali būti susieti ir su išmaniaisiais telefonais, sumažina nuvažiuojamo atstumo rodmenis. 

Tarkime, jeigu su automobiliu nuvažiavote 1 tūkst. kilometrų, „ridos reduktorius“ tokius skaičius iškreips, o odometro skydelyje matysite, kad nuvažiavote vos 100 kilometrų. 

Naujas pakeitimas padės išspręsti problemą?

O kol ridos klastojimo įrenginius gali nusipirkti kiekvienas, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai tikina, kad šiuo metu yra numatyta pakankamai priemonių, kaip būtų galima užkirsti kelią nusikalstamai veikai.

„Tiek pati veikla (klastojimas) yra kriminalizuotas, tiek ir pati transporto priemonė nelaikoma tinkama eisme dalyvauti, jei tokie atvejai paaiškėtų apžiūros metu“, – aiškino LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos atstovai užsiminė, kad dėl papildomų priemonių pažaboti ridos klastojimą buvo diskutuojama ir tarp skirtingų institucijų.

Taip pat jie primena, kad jau kitąmet nuo liepos 8 d., jeigu techninio patikrinimo metu bus užfiksuota mažesnė rida nei praėjusio patikrinimo metu, su tokiu automobiliu toliau važiuoti negalėsite. Tokie pakeitimai, pasak ministerijos esą turėtų atgrasyti nuo ridos klastojimo ir naudoto automobilio su smarkiai suklastota rida pirkimo.

Tačiau naujiems pakeitimams žeriami ir priekaištai – neatmetama, kad jeigu automobiliu važiuoti būtų uždrausta, asmenys ieškotų išeičių, pavyzdžiui, bandytų įsigyti fiktyvią pažymą apie pakeistą odometrą arba pačiam susirasti odometro rodmenis klastojantį asmenį ir galiausiai padidinti ridą iki reikiamos. 

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad kai kuriose kitose ES šalyse, kovojant su ridos klastojimu, informacija apie automobilio nuvažiuotą atstumą fiksuojama kiekvieno vizito į servisą metu, sudarant draudimo sutartis, keičiantis savininkui.

Pasak R. Gabarto, tai leidžia gana tiksliai sekti automobilio eksploatacijos istoriją bei žinoti, kada ir kodėl atsirado odometro korekcijos.

„Šiuo metu mūsų šalyje rida oficialiai fiksuojama tik TA stotyse. Ši procedūra atliekama viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), remiantis tik odometro rodmenimis. Tad išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus labai keblu.

Bandant ridos klastojimo „epidemiją“ įveikti naudojant vienintelį filtrą – techninės apžiūros stotis – rezultatas bus panašus, kaip bandant apsaugoti kiemą nuo neprašytų svečių pastačius vartus, bet to kiemo nepatvėrus tvora“, – tąkart įstatymų leidėjų dėmesį atkreipė R. Gabartas.

Be to, pašnekovas taip pat teigė, kad šiuo metu išaiškinti tikrąją automobilio ridą, ypač kalbant apie naujos kartos transporto priemones, įmanoma, jei automobilių gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų sistemą, kurioje kaupiami techninės priežiūros ir ridos įrašai.

„Tačiau prieigą prie jų turi tik oficialūs automobilių gamintojų atstovai. Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose.

Pavyzdžiui, variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kt. Be to, žinant, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima nusiųsti užklausą automobilio priežiūrą vykdžiusiam atstovui ir tokiu būdu sužinoti tikrąją automobilio ridą. Tačiau tikrosios senesnių automobilių, su mechaniniais odometrais, ridos išsiaiškinti gali nepavykti“, – pastebėjimais dalijosi R. Gabartas.

Už grotų gali praleisti 2 metus

Tačiau Vidaus reikalų ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad taip pat nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nelegalią veiką – ridos klastojimą – yra pakankama.

Policijos duomenimis, per praėjusių metų 11 mėnesių dėl ridos klastojimo atvjeų pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, per 2022  atitinkamą laikotarpį – 7. 

„Per 2023 metų 11 mėnesių ištirtas vienas, per 2022 metų atitinkamą laikotarpį – du atvejai“, – skaičiavo policijos atstovai.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse taikoma atsakomybė už ridos klastojimą – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų (klasifikuojama kaip nesunkus nusikaltimas).

Bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 2 750  tūkst. iki 110 tūkst. eurų (pagal nuo sausio 1 d. galiojantį bazinės socialinės išmokos dydį). Dėl skiriamos baudos dydžio konkrečiu atveju sprendimą priima teismas.

„Dabar nustatyta bausmė atrodo pakankamai adekvati. Sunkinti nusižengimo klasifikavimą ir tuo pačiu didinti baudą bei ilginti maksimalų laisvės atėmimo terminą neatrodo adekvatu, nes savo pobūdžiu tai nėra pavojingas nusikaltimas.

Atkreipiame dėmesį, kad nustatyti realų ridos klastojimo atvejį ir nusikaltimo kaltininką jau po įvykusio fakto yra sudėtinga. Teoriškai tokį nusižengimą padaryti gali bet kas (automobilio savininkas, pardavėjas, buvęs transporto priemonės savininkas, autoservisas ir pan.).

Jei tokio pobūdžio nusižengimas nėra vizualiai užfiksuotas realiu metu, nėra ir nusikalstamos veikos įrodymų ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tikimybė sugauti klastojančius ridą būtų didesnė gavus pranešimus, kuriose vietose vykdoma tokia veikla“, – atsiųstame komentare teigė ministerijos atstovai.

Bausmės egzistuoja, bet nėra precedento

Tačiau pašnekovas M. Buzelis svarsto, kad net jeigu ir tam tikros priemonės šiuo metu galioja, joms reikia aiškaus precedento, t.y. teisėsaugos institucijų aktyvesnio įsitraukimo.

„Trūksta aiškių precedentų. Ir tai liečia ne tik Lietuvą, bet ir kitas valstybes, kur ridos klastotojų nubaudžiama itin mažai. Jeigu tikrai atsirastų asmenų, kurie galiausiai būtų nubausti už ridos klastojimą, tada sakyčiau, kad dabartinės priemonės, kurios yra numatytos, iš tiesų veikia.

O dabar mes galime sakyti, kad gresia laisvės atėmimas t.t., tačiau nustatyti tikrą kaltininką ir įrodyti jo kaltę yra be galo sunku. Tad ir ridos klastotojai čia daro, ką nori, o pabaigos nematyti. O pakeitimai, kad techninės apžiūros metu bus galima patikrinti, ar rida buvo suklastota, toks sprendimas - tik lašas jūroje“, – teigė pašnekovas.

Kokių automobilių rida klastojama dažniausiai?

„carVertical“ surinktais duomenimis, Lietuvoje dažniausiai klastojama „Lexus IS“ rida – 16,21 proc. visų platformoje tikrintų „IS“ modelių odometro rodmenys buvo pakoreguoti. Toliau sąraše rikiuojasi „Audi A8“ (14,59 proc.), „Subaru Outback“ (13,65 proc.), „Toyota Prius“ (13,28 proc.) ir „Audi A7“ (12,47 proc.).

20 automobilių, kurių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai:

1. „Lexus IS“ - 16,21 proc.

2. „Audi A8“ - 14,59 proc.

3. „Subaru Outback“ - 13,65 proc.

4. „Toyota Prius“ - 13,28 proc.

5. „Audi A7“ - 12,47 proc.

6. „Lexus GS“ - 11,95 proc.

7. „Porsche Cayenne“ - 11,59 proc.

8. „Audi TT“ - 11,20 proc.

Ridos klastojimo atvejai (nuotr. „carVertical“)

9. „Mercedes-Benz CLS-Class“ - 10,92 proc.

10. „Volvo XC70“ - 10,35 proc.

11. „Volvo S80“ - 10,33 proc.

12. „Opel Vectra“ - 10,28 proc.

13. „Mercedes-Benz B-Class“ - 9,61 proc.

14. „Audi A6“ - 9,51 proc.

15. „Volkswagen Touareg“ - 9,30 proc.

16. „Citroën C5“ - 9,27 proc.

17. „Mercedes-Benz E-Class“ - 9,23 proc.

18. „Audi A4“ - 8,98 proc.

19. „Opel Insignia“ - 8,77 proc.

20. „Mercedes-Benz GL-Class“ - 8,40 proc.

Anot anksčiau atlikto tyrimo, automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta net ketvirtadaliu, o tai reiškia, kad pigių automobilių pirkėjai gali prarasti tūkstantį, o itin brangių – net ir dešimtis tūkstančių eurų.

Daugiau už transporto priemones su suklastota rida permoka tik pirkėjai Italijoje bei Didžiojoje Britanijoje, kur automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta beveik trečdaliu – net 29 proc.

Štai 100 tūkst. kilometrų sumažinta automobilio rida vidutiniškai jo vertę, pasak "carVertical", padidina 2 tūkst. eurų. Jei tikroji transporto priemonės rida – 400 tūkst. kilometrų, o odometras rodo – 200 tūkst. kilometrų, vadinasi, jos pirkėjas už šį modelį vidutiniškai gali sumokėti net 4 tūkst. eurų daugiau nei jis vertas. 

Manipuliuojama informacija apie automobilį

Susitikimas su automobilių perpardavinėtojais ne visada baigiasi sąžiningai sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau kai pastaroji pasirašyta, o automobilio brokas ar apie jį nuslėpta informacija išlenda kaip yla iš maišo tik po kurio laiko, tampa labai apmaudu. „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno teigimu, dažniausiai tokių situacijų nutinka, kai aklai pasikliaunama skelbime pateikta informacija.

„Automobilių perpardavinėtojų skelbimuose pateiktą informaciją reikėtų vertinti itin atsargiai, nes ja labai dažnai manipuliuojama. Pavyzdžiui, jeigu automobilis buvo registruotas 2015 m. gruodžio mėn., skelbime galima rasti nurodytus 2016 metus“, – pasitaikantį sukčiavimo pavyzdį pateikia P. Valiukėnas.

Anot jo, skelbimuose taip pat pasitaiko atvejų, kai nurodoma klaidinga transporto priemonės kategorija: „Rečiau, bet būna atvejų, kai perpardavinėtojai nurodo vienokią kategoriją, nors realybėje ji yra kitokia.

Tarkime, vietoje krovininio, kaip rašoma dokumentuose, skelbime nurodoma kad automobilis yra keleivinis. O čia jau papildomos išlaidos ir nenumatytas vargas tokio automobilio savininkui, nes jam teks dažniau atlikti techninę apžiūrą ir mokėti kelių mokestį“, – atkreipia dėmesį P. Valiukėnas.

Visgi tai retesni sukčiavimo atvejai. Kur kas dažniau pasitaiko situacijų, kai atsukama rida arba sudedamos abejotinos kokybės detalės.

„Dirbtinai, arba maskuojant tikrąją padėtį, sukčiai neretai siekia padidinti automobilio vertę. Dažniausiai tą jie daro atsukdami – t.y. sumažindami ridą. Kitas pasitaikantis atvejis, kad po automobilio avarijos yra sudedamos naujesnio to paties modelio detalės.

Dėl šio „triuko“ vėliau gali kilti įvairių problemų, pavyzdžiui, įvykus draudiminiam įvykiui kompensuojamos pigesnės detalės. Dar pasitaiko atvejų, kad žmogus įsigyja automobilį be katalizatoriaus.Taip tikrai gali atsitikti, nes juodojoje rinkoje tokia detalė turi vertę“, – dažniau pasitaikančias sukčiavimo schemas automobilių rinkoje apžvelgia „Longo LT“ vadovas.

Pasak automobilių eksperto, atskirti tikrąją automobilio vertę nuo dirbtinai padidintos galima dėmesį ir laiką skiriant pateiktų duomenų tikrinimui. Tai galima atlikti patiems savarankiškai arba servise. Be to, svarbu prisiminti tris svarbiausius dalykus, kurie lemia automobilio kainą – metai, rida ir komplektacija.

„Tai trys dalykai, kuriuos nesąžiningi asmenys siekia pateikti ne tokius, kokie iš tikrųjų yra. Tad į juos labiausiai reikėtų kreipti dėmesį. Pirmiausia automobilio metus reikia tikrinti transporto priemonės techninės specifikacijos dokumentuose ir nepasitikėti jokiais kitais popieriais. Tuo tarpu ridą jau reikia tikrinti servise, pačiam sunku bus

atskirti, ar rida atsukta. Kalbant apie komplektaciją, reikia įvertinti, ar ji originali. Tą galima padaryti paprašius VIN numerio, nes pagal jį internete galima pažiūrėti, kokia yra tikroji automobilio komplektacija“, – praktiniais patarimais, kaip apsisaugoti nuo galimų apgaudinėjimo atvejų, dalijasi automobilių ekspertas.