Naują elektros tiekėją šiemet turės pasirinkti dauguma namų ūkių: į ką atkreipti dėmesį?

Pasiūlymų iš rinkoje šiuo metu veikiančių 7 bendrovių namų ūkiai turėtų sulaukti jau netrukus, kai nepriklausomiems elektros tiekėjams bus atverti privačių asmenų elektros suvartojimo duomenys.

Į šiais metais vykdomą antrąjį elektros rinkos Lietuvoje liberalizavimo etapą patenka namų ūkiai, per metus sunaudojantys daugiau kaip 1000 kWh (83 kWh per mėn.) elektros energijos, tai beveik pusė visų šalies elektros vartotojų, daugiausia daugiabučiuose ir individualiuose namuose gyvenantys asmenys. Kitąmet pokyčiai palies smulkiuosius vartotojus – sodų namelių, garažų ir kitų patalpų savininkus.  

Išlošė tie, kurie apsisprendė anksčiau

Pernai vykusio pirmojo rinkos liberalizavimo etapu nepriklausomą elektros tiekėją Lietuvoje turėjo pasirinkti 97,8 tūkst. buitinių elektros vartotojų, suvartojančių palyginti daug elektros. Iš jų 3 proc.  nepasirinko tiekėjo, todėl už elektrą dabar moka brangiau.

Nepriklausomi tiekėjai, vertindami pirmojo elektros rinkos liberalizavimo rezultatus, pastebi, kad rinkdamiesi tiekėją išlošė tie vartotojai, kurie sutartis sudarė anksčiau. Tuo metu tie, kurie nesiryžo anksti priimti sprendimo ir delsė laukdami geresnio pasiūlymo, pralošė.

Rinkdamiesi tiekėją išlošė tie vartotojai, kurie sutartis sudarė anksčiau.

Estijos kapitalo nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad daug vartotojų nepasinaudojo proga fiksuoti žemesnes elektros energijos kainas ir taip sutaupyti.

„Didžiąją dalį sutarčių su naujais privačiais klientais pernai pasirašėme pačioje metų pabaigoje. Pavasario ir vasaros mėnesiais sprendimą priėmė ganėtinai nedaug vartotojų.

Tačiau būtent jie gavo didžiausią naudą, nes dėl COVID-19 krizės sukelto neapibrėžtumo elektros kainos pirmoje metų pusėje buvo žemiausios per visus 2020-uosius, o vartotojai turėjo galimybę jas fiksuoti ilgesniam laikotarpiui.

Po to kainos dėl šaltų orų ir situacijos rinkoje pradėjo augti, todėl vėliau prisijungę vartotojai jau negavo tokių patrauklių sąlygų“, – sakė V. Koryzna.

Anot jo, negalima atmesti, kad kaina jau negrįš į 2020 m. pavasario lygį bei toliau augs, todėl tikėtina, kad anksčiau fiksuotos kainos sutartis sudarę vartotojai ir vėl išloš.

Ar reikės mokėti už sutarties nutraukimą?

V. Koryzna pažymėjo, kad kilovatvalandės kaina neabejotinai yra vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų renkantis tiekėją, tačiau, anot jo, tai neturėtų būti vienintelis argumentas.

Pašnekovo teigimu, pirmajame etape energijos tiekėją tik pagal kainą rinkęsi vartotojai prarado galimybę gauti kitų privalumų, pavyzdžiui, naudoti žaliąją iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaina.

„Renkantis tiekėją svarbu vertinti visas jo pateikiamo pasiūlymo sąlygas – dieninio ir naktinio tarifų dydžius, sutarties trukmę, suteikiamas papildomas paslaugas ir vertes, galimus papildomus aptarnavimo mokesčius bei kitus dalykus.

Lygiai kaip ir vertinant skirtingus telekomunikacijos paslaugų ar bankų pasiūlymus, renkantis elektros tiekėjo produktą labai svarbu atkreipti dėmesį į visas galimas „žvaigždutes“ ir papildomas sąlygas, įvertinti už tam tikrą kainą gaunamą naudą“, – pažymėjo V. Koryzna.

Jis patarė buitiniams vartotojams, norintiems paprastai apsiskaičiuoti elektros kainą, lyginti visą 24 mėn. laikotarpį, nes, elektros tiekėjui taikant nuolaidą 6 arba 3 mėn. periodui, nėra atspindima reali situacija. Renkantis tiekėją būtina įsivertinti, ar yra sutarties nutraukimo mokestis.

Renkantis tiekėją būtina įsivertinti, ar yra sutarties nutraukimo mokestis.

Galiausiai derėtų lyginti dabartinį turimą planą su rekomenduojamu siekiant įvertinti galutinę sąskaitos kainą (vidutinis suvartojimas x 1 kWh kaina + mėnesinis mokestis = X suma).

Lyginant skirtingų tiekėjų siūlomą energijos kainą, svarbu įvertinti visas jos dedamąsias. Mat apie 60 proc. elektros kilovatvalandės kainos šiuo metu sudaro skirstytojo ir kitų valstybės reguliuojamų paslaugų dalis. Šiuo atveju nuo tiekėjo ir elektros biržos priklauso tik likę 40 proc. elektros kainos. Tad vertinant tiekėjų pasiūlymus svarbu įsitikinti, jog pateikiama visa elektros kilovatvalandės kaina.

Pataria atlikti namų darbus

„Enefit“ vadovo teigimu, norint tinkamai įvertinti skirtingus tiekėjų pasiūlymus, vartotojams visų pirma reikia gerai įvertinti savo poreikius. Pirmojo liberalizacijos etapo metu tai padarė ne visi vartotojai, todėl jie pasirinko nebūtinai sau palankiausius pasiūlymus.

„Vartotojams svarbu pasiskaičiuoti, kiek energijos per mėnesį jų namų ūkis sunaudoja, įsivertinti, kuriuo paros metu elektros poreikis jų namuose yra didžiausias, ir pagal tai rinktis konkretų energijos tiekimo planą. Be to, neretai vartotojams yra svarbus lankstumas, galimybė bet kuriuo metu nutraukti sutartį.

Tai vėlgi gali turėti įtakos pasirinkimui – kartais netgi lemiamos. Tad prieš renkantis tiekėją ir konkretų pasiūlymą reikėtų nepatingėti atlikti tam tikrus namų darbus“, – patarė V. Koryzna.

Renkantis tiekėją ir konkretų pasiūlymą reikėtų nepatingėti atlikti tam tikrus namų darbus.

Elektros tiekėjai įprastai sudaro galimybę vartotojams rinktis iš dviejų planų, kurie yra orientuoti į skirtingus poreikius. Fiksuotas kainos produktas leidžia visu sutartyje nurodytu laikotarpiu naudotis stabilia elektros kaina ir detaliai žinoti savo mėnesines išlaidas.

Kintamos biržos kainos produktas paremtas „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje susiformuojančia elektros energijos kaina, kuri nuolat kinta. Tačiau šis planas leidžia lanksčiai planuoti elektros energijos suvartojimą, priklausomai nuo kainos padidėjimo ar sumažėjimo ir dėl svyravimų rinkoje gali būti palankesnis už Fiksuotos kainos pasiūlymą.

„Enefit“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros energijos gamybos ir prekybos įmonių grupės „Eesti Energia“ antrinė bendrovė, Lietuvos rinkoje veikianti nuo 2007 m. Šiuo metu bendrovė po pirmojo Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo etapo turi daugiau nei 25 tūkst. klientų bei tiekia žaliąją energiją 2,5 tūkst. verslo įmonių, pagal turimą rinkos dalį užimdama antrą vietą.

Laisvos rinkos iššūkiai

Į laisvą rinką šiemet atėjusių didžiausių buitinių elektros vartotojų patirtį analizavo ir Latvijos kapitalo elektros tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Pereinant nuo monopolinės rinkos, kur imi tai, kas duodama, į konkurencingą rinką, kur pats renkiesi tai, ką nori, paaiškėjo, kiek patys vartotojai pasirengę įsitraukti į pasirinkimo procesą.

Tai yra, ar žino savo įpročius bei poreikius, ar analizuoja sutarties sąlygas bei kitus svarbius teisinius niuansus.

Nemaža dalis vartotojų paprasčiausiai neturi įpročio iki mėnesio pabaigos deklaruoti suvartotos elektros kiekio ir piktinasi, gavę ESO suformuotas sąskaitas pagal vidutinį suvartojimą praėjusiais metais. Kai kuriais atvejais problema tampa ir smulkiai, į atskiras eilutes išskaidytos sąskaitos, kurių vartotojai neatpažįsta.

Visa tai lemia, kad ne visų elektros vartotojų patirtis yra teigiama“, – teigė įmonės Pardavimų privatiems klientams vadovė Rita Gedminaitė.

Ji patarė šiemet nepriklausomą tiekėją pasirinkti turintiems vartotojams, kurių yra kone 6 kartus daugiau nei pernai, nelaukti paskutinės minutės.

„Į laisvą elektros tiekimo rinką ateina didelė naujų klientų banga, todėl laukiant ir atidėliojant gali susidaryti butelio kaklelio efektas: vienu metu daug skambučių, užklausų, prašymų pakonsultuoti.

Blogiausia, kad tokiu atveju pats vartotojas save įvaro į spąstus, nepasilikdamas sau laiko ramiai pagalvoti ir šalta galva pasverti galimus pasirinkimus.

Nors galutinio pasirinkimo terminas yra gruodžio 18 d., apie tiekėją vertėtų pradėti galvoti jau dabar“, – rekomendavo įmonės atstovė.

Laukiant ir atidėliojant gali susidaryti butelio kaklelio efektas.

R. Gedminaitė pastebėjo, kad šiltuoju metų laiku elektra dėl įvairių objektyvių aplinkybių yra pigesnė, todėl būtų apdairu elektros kainą užsifiksuoti palankiausiame taške.

„Nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus diktuoja rinka, kurioje elektros kaina šiltuoju sezonu yra palankiausia, o šaltuoju sezonu kaina kyla dėl brangesnės elektros gamybos žaliavos, mažesnių atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų ir išaugusio vartojimo.

Todėl šiuo metu tiekėjai gali pateikti žymiai geresnius pasiūlymus, palyginti su rudeniu ar žiema, ir dėl to vartotojai gali sutaupyti“, – sakė ji.

Įmonės duomenimis, nelaukdami metų pabaigos nepriklausomą tiekėją jau pasirinko daugiau kaip 115 tūkst. antrojo etapo buitinių vartotojų.

Kada geriausia deklaruoti duomenis?

Elektros tiekėjų rekomendacija namų ūkiams deklaruoti suvartotas kilovatvalandes iki einamojo mėnesio pabaigos kartais gali atrodyti nereikšminga, tačiau būtent tokį elektros deklaravimą numato teisės aktai.

„Galbūt tai skamba neįtikėtinai, bet net apie 70 proc. nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių vartotojų suvartotą elektrą deklaravo kaip įpratę – kažkada pasibaigus mėnesiui, o ne paskutinę einamojo mėnesio dieną. Ir, aišku, gavo sąskaitas, paremtas ne faktiniu elektros suvartojimu, o vidutine praėjusių metų statistika.

Be to, ir pačios sąskaitos pasikeitė, nes elektros kaina išskaidoma į atskiras eilutes, todėl lengvai galėjo susidaryti įspūdis, kad viskas painu, sudėtinga, brangiau ir neteisinga. Tačiau šį elektros deklaravimo laiku niuansą žmonėms būtina žinoti“, – pataria „Elektrum Lietuva“ atstovė.

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė.

Bendrovė šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 8500 įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko beveik 23 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 500 bendrovių, yra įrengusi daugiau kaip 400 saulės elektrinių bei 1,5 megavatų (MW) galingumo 1 mln. eurų vertės saulės parką pajūryje.

Nepasirinkę tiekėjo mokės daugiau

Alfa.lt primena, kad pernai pasibaigė pirmasis elektros rinkos liberalizavimo etapas, jo metu nepriklausomą elektros tiekėją rinkosi daugiau kaip  5000 kWh per metus suvartojantys gyventojai. ESO duomenimis, sutartis su nepriklausomais tiekėjais sudarė 97 proc. pirmojo etapo vartotojų.

Šiuo metu namų vartotojai gali rinktis iš septynių tiekėjų. Pasiūlymus privatiems elektros vartotojams Lietuvoje gali pateikti „Birštono elektra“, „EGTO Energija“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“ ir „Vilniaus elektra“. Pasirinkęs vieną tiekėją, vartotojas galės jį pakeisti, jeigu taip nuspręstų vėliau.

Šiuo metu namų vartotojai gali rinktis iš septynių tiekėjų.

Renkantis tiekėją nereikia tiesti naujų elektros laidų ar keisti skaitiklio, vartotojas perka tik paslaugą, kurią teiks tarpusavyje konkuruojantys rinkos tiekėjai. Elektros tinklo infrastruktūra, kaip ir anksčiau,

Šiuo metu rinktis naująjį tiekėją gali visi norintys – tiek patenkantys į 2021 m. vykdomą antrąjį, tiek į trečiąjį elektros energijos tiekėjų pasirinkimo etapą, kuris prasidės kitąmet.

Tai padaryti vartotojai gali nelaukdami priskirto termino ir pasiūlymų iš tiekėjų po suplanuoto duomenų atvėrimo. Pasirinktus tiekėją ir pasirašius sutartį tolimesniais procesais turėtų pasirūpinti nepriklausomas tiekėjas.

Lietuvos elektros vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją per teisės aktais nustatytą laikotarpį, suskirstytą į tris etapus. Visuomeninis tiekimas namų ūkiams bus tiekiamas tik iki įstatyme numatyto termino.

Pirmuoju projekto etapu elektros energijos tiekėją pasirinko vartotojai, kurie per metus sunaudoja daugiausiai elektros energijos. Antruoju, kuris prasidėjo šių metų sausio 1 d., tai turi padaryti vartotojai, per mėnesį sunaudojantys daugiau kaip 1000 kWh elektros energijos.

Trečiuoju nuo  2022-m. sausio 1 d. – visi likę vartotojai.

Nepasirinkusiems nepriklausomo elektros tiekėjo vartotojams bus teikiama garantinio tiekimo paslauga, kuria rūpinsis ESO.

Teisės aktais nustatyta, kad ši paslauga bet kuriuo atveju kainuos brangiau nei rinkoje. Garantinio tiekimo kaina bus perskaičiuojama kas mėnesį, atsižvelgiant į praėjusio mėnesio vidutinę biržos kainą ir pritaikant koeficientą 1,25.

Taigi, nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo gyventojai mokės 25 proc. didesnę elektros kainą.

Nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo gyventojai mokės 25 proc. didesnę elektros kainą.

Papildomai su ESO dar reikės atsiskaityti už tinklo paslaugas – elektros energijos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Garantinis tiekimas numatytas kaip laikinas elektros energijos tiekimas 6 mėn. periodui – tam, kad vartotojas pasirinktų nepriklausomą tiekėją.

Toks elektros rinkos liberalizavimo modelis nusižiūrėtas nuo Estijos, kur rinka namų ūkiams buvo atverta 2013 m. Atsisakius kainų reguliavimo elektros energijos įsigijimo kaina Estijoje buvo nustatinėjama nepriklausomų tiekėjų ir priklausė nuo elektros energijos pasiūlos bei paklausos.

Liberalizavimo modelis nusižiūrėtas nuo Estijos, kur rinka namų ūkiams atverta 2013 m.

Jei vartotojai nenorėjo naudotis nepriklausomo tiekėjo paslaugomis, jiems elektros tiekimą užtikrindavo skirstymo tinklo operatorius, tačiau už tai jie turėjo mokėti daugiau. Taip siekta paskatini vartotojus rinktis nepriklausomą tiekėją.

Modelis pasiteisino: jau po pusės metų – 2013 m. viduryje – nepriklausomus tiekėjus Estijoje buvo pasirinkę 72 proc. namų ūkių.

Lietuvoje svarstoma greitinti liberalizaciją – tiekėjams antrojo ir trečiojo etapų gyventojų kontaktinius duomenis atverti vienu metu.

Antrasis etapas apimtų apie 760 tūkst. arba maždaug pusę visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje, o sujungus antrąjį ir trečiąjį etapus, šis skaičius išaugtų iki 1,5 mln. vartotojų.