Novatoriškas verslas Klaipėdos verslo dirvoje neprigijo

„Memel Biotech“ ambicingų sumanymų buvo priversta atsisakyti po to, kai akcininkai nusprendė stabdyti investicijas. Bankrutuojančios įmonės vadovė tikisi, kad pažangus biotechnologijų verslas sugrįš į regioną.

Teismas: be šansų

Sausio 22-ąją paskelbta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas tenkino bendrovės vadovės Agnės Vaitkevičienės prašymą ir iškėlė bankroto bylą.

Remiantis nutartimi, „Memel Biotech“ įsipareigojimai praėjusių metų pabaigoje viršijo 1,53 mln. eurų, kai turtas tuo metu įvertintas 1,1 mln. eurų.

Įmonė negali padengti skolų, nevykdant veiklos pagrįstai manoma, kad skolos tik didės.

„Yra pagrindo nuspręsti, kad įmonė nėra pajėgi padengti įsiskolinimų. Nevykdant veiklos, pagrįstai manoma, kad skolos tik didės. Teismas daro išvadą, kad „Memel Biotech“ yra nemoki įmonė, ir kadangi nėra pagrindo spręsti, kad jos finansinė būklė gali pagerėti, jai keltina bankroto byla“, - skelbia teismas, kurio nutartį dar galima skųsti.

A. Vaitkevičienė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad bankrotą lėmė akcininkų sprendimas nutraukti investicijas.

„Įmonės savininkai - amerikiečių kompanija - sustabdė investicijas. Tokį strateginį sprendimą priėmė. Mes nepabaigėme projekto, negalėjome pradėti veiklos“, - sakė „Memel biotech“ vadovavusi moteris.

Teismui pateiktais duomenimis, 51 proc. „Memel biotech“ akcijų priklauso JAV įmonių grupės „Cureline“ bendrovei „Cureline Inc.“. Pastarajai vadovaujanti JAV pilietybę turinti ir San Franciske gyvenamąją vietą deklaruojanti Olga Potapova turi 25 proc., likę priklauso A. Vaitkevičienei.

Klaipėdos apygardos nutartis skelbia, kad „Memel biotech“ akcininkai apie nemokumą informuoti pernai spalį.

„Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapo nemoki, negali ir negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovės nemokumas buvo nustatytas 2024 metų spalio 14 dieną ir apie tai nedelsiant informuoti bendrovės akcininkai“, - rašoma nutartyje.

O. Potapova anksčiau valdė visas įmonės akcijas - jas iš Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės perėmė praėjus kelioms savaitėms nuo įsteigimo.

Pernai - staigus krytis žemyn

Klaipėdos LEZ 2021-ųjų gegužę įsteigta „Memel Biotech“ buvo numačiusi gaminti pažangios terapijos produktus, vystyti biotechnologijų tyrimus.

Bendrovė pirmaisiais veiklos metai gavo 15 tūkst., antrasiais - 193 tūkst., o 2023 metais - 419,3 tūkst. eurų pajamų, visą tą laiką ji dirbo pelningai.

Pernai pranešta apie bendradarbiavimo susitarimą su Pietų Korėjos biotechnologijų įmone „Therabest“, partnerės planavo kartu dirbti egzosomų ir kitų inovatyvių ląstelių kūrimo procesuose, atlikti mokslinius tyrimus.

Tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, nuo 2024-ųjų pradžios iki gruodžio „Memel biotech“ pajamų negeneravo ir per 11 mėnesių patyrė 751,4 tūkst. eurų nuostolį.

Be to, dėl neapmokėtų 560 tūkst. vertės sąskaitų daliai įmonės turto pritaikytas turto areštas, antstoliai buvo pradėję išieškoti per 50 tūkst. eurų skolų.

Pasibaigus praėjusiems metams bendrą projektą su bendrove nutraukė ir šalies verslui padedanti valstybinė Inovacijų agentūra, kuri pareikalavo grąžinti 641,6 tūkst. eurų.

Be to, šių metų pradžioje patalpų nuomos sutartį nutraukė ir jas pareikalavo palikti įmonė „Flex Start Two“, kuri už įsiskolinimus paprašė jos nuosavybėn perleisti švarių patalpų boksą - tai pagrindinė įranga, reikalinga „Memel biotech“ veiklai, ją 2022 metais bendrovė įsigijo už 1,1 mln. eurų.

Ji su tokiu reikalavimu nesutiko ir atsakė, jog „Flex Start Two“ bando pasinaudoti situacija bei siekia neteisėtai užvaldyti milijono vertės turtą.

Žlugusios Klaipėdos viltys

„Memel biotech“ veiklos planai buvo siejami su ryškiomis permainomis Klaipėdoje. 2023 metų spalį pranešta, kad „Cureline Inc.“ į naujos biotechnologijų gamyklos ir mokslinių tyrimų laboratorijos statybą Klaipėdos LEZ investuos 3,5 mln. eurų - tai turėjo keisti uostamiesčio įvaizdį ir į jį pritraukti itin perspektyvios srities specialistų.

Tuomet dar veikusi investicijų pritraukimo ir verslo konsultavimo organizacija „Klaipėda ID“ skelbė, kad pažangių vaistinių preparatų gamyba ne tik atvers naujas galimybes verslui, bet ir sustiprins Klaipėdos universiteto biotechnologijų studijas, keis jų kryptį.

A. Vaitkevičienė sako, kad, nepaisant „Memel biotech“ nesėkmės, Klaipėdoje šis sektorius galėtų vystytis.

Aš labai tikiuosi, kad ir be „Memel biotech“ Klaipėdoje galėtų biotechnologijos vystytis, kaip ir Vilniuje ar Kaune.

„Aš labai tikiuosi, kad ir be “Memel biotech" Klaipėdoje galėtų biotechnologijos vystytis, kaip ir Vilniuje ar Kaune. Tokia ir buvo mano, kaip direktorės, vizija.

Nors Lietuva nėra didelė, joje tikrai yra potencialo. Viliuosi, kad kitos įmonės išdrįs čia kurtis ir vystytis", - kalbėjo A. Vaitkevičienė.

Vadovė teigia, jog mielai pasidalintų sukauptomis žiniomis su naujais vystytojais, jeigu tokie Klaipėdoje atsirastų: „Galime dalintis ir patirtimi.“

Anot jos, didžiausias sunkumas - mieste rasti tinkamus šiai veiklai specialistus, dėl to teko samdyti juos iš kitų miestų ir valstybių.

"Buvo iš kitų miestų, užsieniečių (...) biotechnologijos srityje dirba nemažai žmonių, kilusių iš Klaipėdos.

Kalbant apie regioną, vienas iš pagrindinių iššūkių visada yra talentų pritraukimas. Mes tikrai daug dirbome ir dėl talentų pritraukimo, žinome ypatumus, kaip ir ką padaryti", - sakė A. Vaitkevičienė.

Vadovė pasakojo, jog vienu metu „Memel biotech“ dirbo 10-11 darbuotojų.

Kitur - sparčiai auga

Lietuvos biotechnologijų sektorius sparčiai auga jau ilgiau nei dešimtmetį, generuoja milijardines pajamas ir kuria tūkstančius aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

Pernai spalį „Inovacijų agentūra“ skelbė, kad sektoriaus įmonių pajamos per metus siekia apie 2,6 mlrd. eurų, o sukuriama pridėtinė vertė sudaro apie 2,6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Sektoriuje iš viso dirbo per 4 tūkst. specialistų.

Vien Vilniaus „Thermo Fisher Scientific Baltics“ per 2023 metus gavo apie 820 mln. eurų pajamų ir uždirbo beveik 349 mln. eurų grynojo pelno, o per 1,5 tūkst. jos darbuotojų vidutinis atlyginimas viršija 3 tūkst. eurų iki mokesčių.

Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijos sektoriaus įmones bei universitetus vienijanti asociacija „LithuaniaBIO“ skelbia, kad šiuo metu iš viso vienija 54 įmones.

Asociacijos duomenimis, apie 90 proc. lietuviškos produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Didžiausios Lietuvos sektoriaus biotechnologijų produkcijos eksporto rinkos yra JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Jungtinė Karalystė (4,7 proc.).