Nuo Maskvos nusisuka ir paskutinis „draugas“: kinų simpatijos linksta į Ukrainos pusę

„Žinoma, galima išgirsti ir nemažai Rusiją palaikančių politinių leitmotyvų: tokių daugiau buvo pirmąsias kelias karo dienas, kai pagrindinė žinutė transliuojama Kinijos auditorijai buvo tokia: Vakarų valstybės paliko Ukrainą vienui vieną.

Taip pat iki šiol karas Ukrainoje nevadinamas karu, o „specialiąja Rusijos karinių pajėgų operacija“, – teigė jis.

Karo eigai ėmus krypti Ukrainos naudai, ES valstybėms, JAV, Japonijai, Pietų Korėjai paskelbus apie sankcijas, keitėsi ir pranešimų tonas. Ką pastarosiomis dienomis rodo ir Kinijos užsienio reikalų ministerijos pozicija – šalies valdžia bando balansuoti, ieškodama vidurio kelio.

Didžiulį susidomėjimą Rusijos agresija Ukrainoje rodo ir tai, jog Kinijos socialiniai tinklai lūžta nuo komentarų šia tema. Bent didesnė dalis jų nėra cenzūruojama.

Labai daug komentatorių pasisako už taiką, taikaus sprendimo paiešką. Karą didelė dalis kinų laiko kaip nereikalingą ekscesą, kuris peržengia civilizuoto dialogo ribas.

„Galima sakyti, kad bet koks karas Kinijoje yra nepopuliarus. Todėl dalies visuomenės simpatijos linksta Ukrainos naudai, nes kinai, savo istorijoje patyrę klajoklių invazijas iš Šiaurės, taip pat itin žiaurią japonų invaziją Antrojo pasaulinio karo metais, gali rasti bendrų istorinių paralelių“, – pastebėjo Kinijos ir Baltijos pramonės ir verslo asociacijos „China Baltic“ vadovas T. Fedaravičius.

Šiandien socialiniame tinkle „Douyin“ (kiniškoje „TikTok“ versijoje) paramą taikiam sprendimui Ukrainoje, rankose laikydama Ukrainos vėliavą, išreiškė garsi Kinijos aktorė Yuan Li.

Neaišku, ar atsitiktinai, viena iš valstybinės Kinijos televizijos CCTV naujienų pranešėjų eteryje taip pat pasirodė apsirengusi Ukrainos nacionalinių spalvų kostiumėliu.

„Prie piniginės paramos karo Ukrainoje aukoms nusprendė prisidėti ir kai kurie vietos katalikų bendruomenės nariai, Ukrainai skyrę aukas per Raudonojo Kryžiaus organizaciją“, – sakė T. Fedaravičius.

Verslo santykiuose su Rusija ir Ukraina Kinijos siunčiama žinutė taip pat dviprasmiška.

Nors kelios valandos po karo įsiplieskimo Kinijos muitinė pranešė panaikinanti visus ribojimus grūdų importui iš Rusijos, vėliau Vakarams ėmus sankcionuoti transakcijas su Rusija, du didžiausi Kinijos valstybiniai bankai – ICBC ir „China Bank“ – sustabdė kreditavimą žaliavų iš Rusijos – visų pirma naftos ir dujų – sutartims.

„Šiuo metu pervedimai į Rusiją iš Kinijos bankų stringa arba išvis nevykdomi. Įdomu tai, kad Kinijos finansinės institucijos saugojosi ir anksčiau, laikėsi didelės dalies sankcijų, taikomų Putino režimo asmenims ir su jais susijusioms įmonėms. Ekonominis motyvas kinams visuomet yra esminių prioritetų sąraše“, – pabrėžė Alfa.lt pašnekovas.

Nors bendra Kinijos ir Rusijos prekybos apyvarta pernai sudarė 147 mlrd. JAV dolerių, Ukrainos prekyba su šia Azijos milžine taip pat per metus augo beveik ketvirtadaliu ir 2021 m. pasiekė 19 mlrd. JAV dolerių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaruosius kelerius metus aktyviai kvietė Kinijos įmones investuoti Ukrainoje.

Pernai apie 30 proc. Rusijos naftos ir dujų eksporto keliavo į Kiniją.

„Ką mes matome dirbdami su kinų tiekėjais, ypač pramonės įrenginių ir žaliavų srityje, tai daugelis tų, kurie dirba ir eksportuoja produkciją į Rusiją, per pastaruosius penkerius metus yra atradę ir Ukrainos rinką, turi ten projektų. Ukrainą kinai mato ir kaip galimus vartus savo produkcijai į Europą, ko nepasakysi apie Rusiją, nuolat įsisukusią į konfliktą su Vakarais ir nusipelnančią nuolatinių sankcijų“, – teigė Kinijoje gyvenantis lietuvis verslininkas.