Nuo neadekvačių elektros kainų gelbės savos elektrinės

Vasara negailėjo saulės ir šešėlio

Kelmės kultūros centras po renovacijos ant stogo įsirengė ir fotovoltinę elektrinę. Jos įrengimas finansuotas iš Klimato kaitos specialiosios programos.

Elektrinė pradėjo veikti nuo 2020 metų kovo.

Tad jau dvi žiemos ji gerokai palengvina Kultūros centro išlaikymo finansinę naštą.

Saulės baterijos daugiausia energijos pagamina vasarą, saulėtomis dienomis.

O daugiausia elektros sunaudojama tamsiuoju periodu: rudenį, žiemą, vakarais, kai vyksta renginiai.

Todėl pagaminama elektra atiduodama į tinklą, po to pagal poreikį pasiimama. Tačiau už energijos pasaugojimą reikia mokėti.

„Visiems metams kultūros centro apšvietimui mūsų elektrinės pagaminamos energijos neužtenka.

Nors stogas – gana didelis ir didžioji jo dalis padengta baterijomis, nemažai vietos užima rekuperatoriai, kurie taip pat reikalingi dėl vėdinimo sistemos, – pasakoja Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas.

– Per metus fotovoltinė elektrinė turėtų pagaminti 65 megavatvalandes elektros energijos. Tačiau faktiškai tiek nepagamina, nes šalia kultūros centro stovi gerokai aukštesnė Evangelikų – liuteronų bažnyčia, kuri meta šešėlį.“

Kaip informavo Kelmės kultūros centro administratorė Ingrida Maleckienė, metinė fotovoltinės elektrinės gamybos apimtis siekė tik 47,572 megavatvalandžių.

Tačiau vis tiek saulės baterijų įrengimas pasiteisino. Nors elektrinė visų kultūros centro poreikių nepatenkina, bet iš ESO elektros reikia pirkti gerokai mažiau.

Kokia konkreti elektrinės nauda kol kas pasakyti sunku. Išlaidas elektros energijai būtų galima lyginti nebent su 2017 metais.

Nes 2019-2021 metais dėl COVID – 19 pandemijos buvo ekstremali situacija Lietuvoje, ir kultūros centras kartais iš dalies, kartais visiškai neteikė paslaugų.

Nevyko repeticijos, edukacijos ir kitos veiklos.

Be to, tik nuo 2019 metų, baigus įgyvendinti kultūros centro modernizavimo projektą, abiejose žiūrovų salėse pradėta naudoti nauja, galingesnė garso ir šviesos įranga.

Iki to laiko buvo dirbama su sena mažiau energijos naudojančia įranga.

Ir ateityje bus sunku palyginti finansinę naudą, kadangi elektros kaina auga.

Aišku viena, jog savoje elektrinėje pagaminta energija amortizuos kultūros centro išlaidas dėl padidėjusių elektros kainų.

Kainuoja keturis kartus mažiau

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė jau spėjo įsitikinti, koks kainų skirtumas tarp savo elektrinėje pagamintos ir komercinės elektros energijos.

Kai gaminama sava elektra, gimnazijos pastato apšvietimui, kompiuteriams ir įvariems mokymo procesui reikalingiems prietaisams per mėnesį išleidžiama po 320 eurų.

Tuo tarpu šių metų vasario mėnesį, kai savos elektrinės pagamintos energijos pritrūko, už tuos pačius poreikius teko pakloti 1200 eurų.

Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija fotovoltinę elektrinę taip pat įsirengė iš aplinkos apsaugai ir klimato kaitai skirtų projektų lėšų. 15 procentų reikalingos sumos pridėta iš savivaldybės biudžeto.

Gimnazijos patalpos apšildomos granulėmis. Granulės šį sezoną gerokai pabrango.

Jeigu komercine kaina reikėtų mokėti ir už elektros energiją, ugdymo įstaiga, ko gero, neatlaikytų tokios finansinės naštos.

Per metus gimnazijos fotovoltinė elektrinė gali pagaminti 60 tūkstančių kilovatvalandžių elektros energijos.

Tačiau daugiausia energijos pagaminama vasarą, o ji naudojama rudenį ir žiemą.

Už elektros atiduotos į tinklus pasaugojimą reikia mokėti mokestį.

Be to, imamas ir galios mokestis, kuris pastaruoju metu padidėjo iki dviejų eurų už megavatvalandę.

Baterijos prie Kražių kolegijos

Saulės elektrinę įsirengė ir Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Baterijos pastatytos pievoje, šalia kultūros centro.

Jos gali pagaminti 132 megavatvalandes elektros per metus. Rengiant techninį projektą buvo paskaičiuota, jog būtent tiek galios reikėtų norint apšviesti ir apšildyti kultūros centro patalpas.

Restauruotas Kražių kolegijos pastatas šildomas elektra. Jo išlaikymas žiemą ir vėlyvo rudens mėnesiais pareikalaudavo daug lėšų.

Vasarą apšvietimui užtekdavo kelių šimtų eurų, žiemą šaltesniais mėnesiais tekdavo sumokėti ir du – tris tūkstančius.

Kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė viliasi, jog ateityje išlaidos įstaigos išlaikymui gerokai sumažės. Tačiau kol kas procesas užstrigęs.

Kadangi per kultūros paveldo objekto teritoriją reikia tiesti kabelius, tenka derinti su Kultūros vertybių apsaugos deprtamentu.

„Tikiuosi, jog per porą mėnesių pavyks gauti leidimus ir galėsime naudotis elektrine“, – sako L. Mikalajūnaitė.

Deja naudos šiemet dar bus nedaug. Praėjo vasara, kai elektrinės gamina daugiausia energijos. Žiemą tokio efekto tikėtis neverta.

Elektrinę statysis ir Globos namai

Fotovoltinę elektrinę ketina įsirengti ir Liolių socialinės globos namai. Įstaiga pateikė paraišką ir tikisi gauti lėšų.

„Esi bejėgis, ieškai įvairiausių būdų sutaupyti. Bet ką gali padaryti?

Globos namuose sunaudojama labai daug elektros. Elektrinės ir viryklės.

Dujų tokiose įstaigose neleidžia naudoti saugumo reikalavimai. Reikia ir virti, ir skalbti, ir karštą vandenį naudoti. Globotiniai nebus nesiprausę, nevalgę, – mintimis dalijasi globos namų direktorius Erminijus Simonavičius.

– Dar gerai, kad renovuoti pastatai – reikalauja mažiau šildymo ir kad kuro spėjome nusipirkti kiek pigiau vos pasibaigus kūrenimo sezonui.

Antraip žiemos lauktume su dideliu nerimu.“

Specialisto konsultacija tel.: 8 615 44544