Nuomonės dėl siūlymo mažinti Trečiųjų šalių darbuotojų kvotą išsiskiria: baiminamasi žmonių trūkumo ateityje
(1)Siūlymus teikiančios VRM teigimu, Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių – jie 2024 m. sudarė 7,7 proc. visų šalies gyventojų, kai 2022 m. šis rodiklis siekė 3,6 proc. Daugiausiai užsieniečių (15,8 tūkst.) per 2023 metus atvyko iš Baltarusijos. Anot ministerijos, augantis atvykstančiųjų srautas kelia grėsmę, darosi vis sunkiau užtikrinti asmenų kontrolę ir integracijos procesus.
Svarstydamas galimybes griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) priėmė siūlymą į fiksuotą užsieniečių atlyginimą įtraukti dienpinigius. Šis pakeitimas, anot komiteto pirmininkės Paulės Kuzmickienės, tenkina tiek darbdavių atstovus, tiek parlamentarus.
Taip pat, kaip pabrėžė konservatorių frakcijos atstovė, VRM siūlymai skatina įdarbinti kvalifikuotesnius užsieniečius, taip kuriant aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas.
„Man atrodo, (komitete – ELTA) buvo surastas balansas, susikalbėta su darbdavių organizacijomis, pakankamai įsiklausyta“, – Eltai sakė P. Kuzmickienė.
„Komitete pozicija buvo pakankamai aiški. (...) Manau, kad visi mato kelias dedamąsias, kurios padeda apsispręsti – svarbią saugumo dedamąją ir darbo rinkos kokybinį, aukštos pridėtinės vertės darbo rinkos siekį. (...) Apsisprendėme pakankamai vieningai, tai šį bei tą pasako“, – pridūrė parlamentarė.
Savo ruožtu vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas Eltai teigė iš esmės palaikantis ministerijos siūlymą griežčiau reguliuoti užsieniečių įdarbinimą. Tačiau transporto sektorius, jo teigimu, pasisako už ketinimus į fiksuotą 1,2 proc. bruto darbo užmokesčio siekiantį atlyginimą įskaičiuoti dienpinigius, o darbuotojų kvotų ragina atsisakyti.
„Aš manau, kad kvota išvis yra nereikalinga – tiek, kiek reikia (transporto įmonėms – ELTA), reikia leisti ir pasamdyti. (...) Visoje Europos Sąjungoje, vertinant Mobilumo paketo reikalavimus, dienpinigiai yra įskaičiuojami į tą vidutinį atlyginimą. Kai (įskaičiuojami dienpinigiai – ELTA) kitose valstybėse, būtų teisinga tai daryti ir Lietuvoje. Tad ministerijos siūlymas yra priimtinas, sveikintinas“, – akcentavo V. Milėnas.
„Visą laiką reikia galvoti, be jokios abejonės, apie valstybės saugumą. Bet valstybės saugumą užtikrina ir ekonominė valstybės situacija. Tas transporto sektoriaus indėlis į valstybės BVP (bendrąjį vidaus produktą – ELTA) yra gana ženklus ir siekia 11–12 proc., todėl reikia pasverti viską, priimant sprendimus. (...) Reikia daryti pamatuotus apribojimus“, – trečiųjų šalių darbuotojų kvotų sistemą kritikavo jis.
Vežėjų atstovo žiniomis, Lietuvos transporto sektoriuje šiuo metu dirba apie 86 tūkst. vairuotojų, iš kurių vien baltarusių yra apie 48 tūkst., o ukrainiečių – apie 20 tūkst. V. Milėno teigimu, likusi dalis vairuotojų yra atvykėliai iš Šri Lankos, Malaizijos, Vidurinės Azijos valstybių, tokių kaip Kazachstanas bei Kirgizija, ir kitų Trečiųjų pasaulio šalių.
Pasak V. Milėno, vietoje nustatytų kvotų valstybės saugumą galėtų užtikrinti didinama biudžeto dalis, skiriama imigracijos procesus kontroliuojančioms institucijoms – Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Migracijos tarnybai.
„Vairuotojų (įvedus apribojimus – ELTA) trūks dar labiau, nes jų labai smarkiai trūksta ir visoje Europoje. (...) Turėtume pamatuoti, galbūt reikia stiprinti tarnybas, kurios turi juos (užsieniečius darbuotojus – ELTA) kontroliuoti iš pinigų, kuriuos suneša transporto sektorius į valstybės biudžetą. Bet reikia žiūrėti kompleksiškai. (...) Jeigu institucijos nespėja su šitais pajėgumais, kurie yra, mūsų manymu, juos galima būtų stiprinti. Transporto sektorius įneša ženklią dalį, pakankamai mokesčių sumoka“, – pabrėžė „Linavos“ vadovas.
Atsakydama į transporto sektoriaus kritiką dėl kvotų įvedimo, parlamento SRDK pirmininkė pabrėžė, jog komitetas ir parlamentas visų pirma orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės darbo jėga paremtą valstybės ekonomiką.
„Nebelieka profesijos sąrašų arba, jeigu tiksliau, išlieka tik aukštos pridėtinės vertės profesijos. (...) Išlieka galutinis poreikis vertinti ne tik išsilavinimą arba kvalifikaciją pagal dokumentą, bet ir vertinti įgytas kompetencijas. Tikslas yra išlaikyti požiūrį į darbo rinką per kokybės, o ne per kiekybės principą“, – sakė P. Kuzmickienė.
„Atrodytų, kad (VRM siūlymas – ELTA) sudeda saugiklius, kad ta darbo rinka neužsidarytų, judėtų, bet vis dėlto būtų ir šiokie tokie kriterijai (darbuotojams – ELTA). Man atrodytų, kad ta diskusija, kurią komitete turėjome, įrodo, kad darbdavių organizacijoms šiek tiek kitaip kai kurie klausimai atrodo, bet vis dėlto tai yra šiai dienai subendrintas pasiūlymas. Žinoma, kad ta situacija gali keistis“, – pridūrė politikė.
Pramonininkai: griežtesni apribojimai įdarbinant užsieniečius didina šalies saugumą
Tiesa, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), kuriai priklauso ir „Linava“, prezidentas Vidmantas Janulevičius aiškino palaikantis Vidaus reikalų ministerijos siūlymus pilna apimtimi. Jo teigimu, konkrečių sprendimų priėmimui dažnai trukdo nesibaigiančios diskusijos, todėl V. Janulevičius trečiadienį siūlymus svarstysiančius komitetus ragina „nesigręžioti atgal“.
„Mes pritariame SRDK pritarimui. Faktas, kad Lietuva turi būti saugesnė šalis. (...) Aišku, šie siūlymai labai brangiai kainuos verslui, samdančiam vairuotojus, (...) bet jokių kitų papildomų mokesčių mes nesiūlome. Norime, kad į darbo užmokestį įskaičiuotų lygiai taip pat ir dienpinigius, kaip yra pasiūlyta SRDK ir kad kiti komitetai lygiai taip pat tai palaikytų“, – Eltai kalbėjo LPK vadovas.
Anot V. Janulevičiaus, siūlymai tiek apsaugo valstybės nacionalinio saugumo interesus, tiek užtikrina užsieniečių darbuotojų teises. Todėl, jo vertinimu, šioje situacijoje visoms suinteresuotoms pusėms reikia ieškoti kompromiso.
„Žinote, negalime dabar išeiti ir sakyti, kad (norime – ELTA) didinti tą kvotą. Aišku, mums norėtųsi jos didesnės, bet (...) nesinori gręžiotis atgal. Tikimės to paties ir iš visų partijų, ir iš profsąjungų, ir iš Vyriausybės, kad mes judėsime šitu keliu. Ir negaišime laiko – nes (...) tada tie sprendimai tempiasi ir, aišku, tiek žmonės, tiek verslas praranda galimybę įdarbinti bei įsidarbinti ir judėti į priekį“, – tikino jis.
Pramonininkų atstovas „tuščiais“ įvertino teiginius, jog atvykstantis užsieniečių darbuotojų srautas mažina galimybes įsidarbinti vietiniams specialistams. Atvirkščiai – V. Janulevičiaus vertinimu, kvalifikuotų užsieniečių įdarbinimas kurs aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, kurioje kils ir darbuotojų iš Lietuvos atlygis.
„Noriu pažymėti, kad tik 7 proc. (rinkoje esančių užsieniečių darbo vietų – ELTA) yra žemos pridėtinės vertės. (...) Mes matome, kad užsieniečiams atlyginimas tinka. Jie nesumažino lietuvių darbuotojų atlyginimų – praeitais ir užpraeitais metais atlyginimai augo dviženkliais skaičiais, tai buvo ir 12, ir 14, ir 11 procentinių punktų, priklausomai nuo sektoriaus. Bet (atlyginimų kilimo – ELTA) vidurkis vis tiek buvo apie 12 proc. Tai visi tiek pasisakymai, kad čia užsieniečiai atėmė iš mūsų darbą (...) yra tuštoki“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Po svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose šią savaitę suderinti siūlymai bus svarstomi ir Seimo plenarinių posėdžių salėje. Kad būtų priimti, už šiuos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo keitimus parlamentas dar turės balsuoti du kartus.
Sugriežtinimus užsieniečių įdarbinimui numatančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas balandžio pradžioje palaikė Ministrų kabinetas, o praėjusią savaitę joms pritarė ir parlamento Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Rašyti komentarą