Dalies įmonių apyvarta per metus padidėjo net keliais kartais. Pardavimo pajamas augino du trečdaliai sektoriaus įmonių. Pelningai dirbusių bendrovių pelno mediana siekė 17 tūkst. eurų. Nuostolių patyrė 26 proc. įmonių, jų mediana buvo 4 tūkst. eurų.
„Galima drąsiai teigti, kad internetinė prekyba praėjusiais metais išgyveno aukso amžių“, – apibendrino Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Analizė taip pat atskleidė, kad daugiausia laurų čia nuskynė didžiosios rinkos žaidėjos. Jos priėmė daugiausia naujų darbuotojų, ir tai rodo, jog šoktelėjusi paklausa paskatino šias bendroves investuoti į plėtrą, kad galėtų priimti ir apdoroti išaugusį užsakymų srautą.
Karantinas smarkiai pastūmėjo internetinę prekybą į priekį. Užsidarius namuose nebuvo kitos išeities – nepirkti nieko arba pirkti internete. „Kilus koronaviruso pandemijai, kai pradžioje buvo apribota mažmeninės prekybos veikla, neliko kito varianto – arba užsidaryti, arba verslą perkelti į kitą erdvę“, – pabrėžė Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG vadovė Daiva Tamulionienė.
Centro duomenimis, per visą karantino laikotarpį – nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. gegužės – buvo įkurta daugiau nei 59 tūkst. naujų .lt domenų, iš kurių didelė dalis – elektroninės parduotuvės. „Tai parodo itin aktyvų verslo kėlimąsi į internetą“, – pridūrė D. Tamulionienė.
Jai pritarė ir „Luminor“ banko Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas. Jo teigimu, elektroninė prekyba Lietuvoje įsitvirtina nuosekliai, augimo tempas – stabilus, o pandemija tam tikrai turėjo įtakos. „Ji gerokai pakeitė vartotojų įpročius ir jie išliks ilgam“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vien „Luminor“ banko elektroninės komercijos įrankio „E-commerce Gateway“ duomenys rodo, kad per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojai elektroninės prekybos parduotuvėse išleido tiek lėšų, kiek per visus 2020 m. kartu sudėjus.
Vis daugiau klientų pabando apsipirkti internetu. Jeigu patirtis atliekant mokėjimą ir gavus prekę yra teigiama, jie ir toliau naudosis šiuo prekybos kanalu.
„Pati rinka diktuoja tai, kad elektroninė prekyba neišvengiamai auga – vis daugiau naujų klientų pabando apsipirkti internetu. Jeigu patirtis atliekant mokėjimą ir gavus prekę yra teigiama, jie ir toliau naudosis šiuo prekybos kanalu“, – pasakojo J. Daujotas.
Anot D. Tamulionienės, verslas, kuris per pandemiją prisitaikė ir savo prekes ar paslaugas pradėjo pardavinėti internetu, elektroninėje erdvėje liks ir toliau – investavus į tokią platformą nebėra prasmės ją naikinti, jei ji sėkmingai veikia.
„Manau, kad nemaža dalis verslo taikys abi veiklos formas – tiesioginio kontakto ir elektroninę, o kita dalis pasiliks tik elektroninėje erdvėje, – svarstė ji.
– Daug pavyzdžių aplinkui nereiktų ieškoti – tikriausiai visi esame susidūrę su paslaugų ar prekių pirkimu internetu Lietuvoje.“
Netikėtumo efektas
„PHH Group“ (birželį susikūrusiam „Pigu“ ir „Hobby Hall Group“ bendrovių junginiui) vadovaujantis Dainius Liulys IQ pasakojo, kad pirmasis karantinas didžiausią Lietuvoje elektroninės prekybos parduotuvę užklupo netikėtai, tad teko greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.
„Užsakymų srautai kilo kartais, nes žmonėms neliko kitos alternatyvos, tik pirkti internetu, – prisiminė jis. – Pirmoji banga mus stumtelėjo trejus metus į priekį.“ Įmonės apyvarta 2021 m., palyginti su 2019 m., išaugo 2,5 karto.
Per porą savaičių „Pigu“ turėjo peržiūrėti visus procesus – nuo užsakymų iš tiekėjų iki prekių atrinkimo ir darbo organizavimo sandėliuose, kad užtikrintų saugų, bet efektyvų darbą.
Problemų kilo su kurjerių įmonėmis, kurioms sunkiai sekėsi suvaldyti padidėjusį krūvį, tad teko investuoti ir į prekių atsiėmimo punktų plėtrą.
Lietuvoje prekyba internetu vis dar užima palyginti nedidelę prekybos rinkos dalį. Vakarų Europoje elektroninės prekybos rinkos dalis prieš karantiną siekė daugiau nei 10 proc., o šiuo metu – apie 20 proc. Baltijos šalyse dabar ši rinkos dalis sudaro apie 8 proc.
Tad D. Liulys tikino šioje srityje matantis didžiulį potencialą: „Pagal interneto, mobiliųjų telefonų naudojimą, turimų specialistų skaičių ir išsilavinimą esame vieni iš lyderių.“
Jo prognozėmis, elektroninė komercija artimiausius penkerius metus augs apie 15 proc. kasmet, o tradicinė prekyba – tik po kelis procentus. „PHH Group“ planuoja kasmet augti apie 30 proc.
Maža rinkos dalis reiškia, kad daug potencialių vartotojų dar nėra išbandę elektroninės prekybos arba su ja susiduria tik retkarčiais, tad labai svarbu užtikrinti gerą ir kokybišką aptarnavimą, siekiant juos paversti nuolatiniais klientais.
„Dažniausiai klientai iš pradžių perka vieną prekę ir pirmąjį apsipirkimą lemia kaina – ypač, jei klientai nėra susidūrę su elektronine komercija, nežino, kaip ji veikia, – kalbėjo D. Liulys.
– Bet visi kiti pakartotiniai pirkimai yra nulemti nebe kainos, o aptarnavimo kokybės – kaip greitai buvo pristatyta, ar atitiko kokybę, kaip maloniai bendravo, kaip sprendė problemas.“
Šiuo metu bendrovė turi apie 1,2 mln. lojalių klientų, kurie elektroninėje parduotuvėje per metus generuoja apie 150 mln. apsilankymų.
Vieta, vieta ir... vieta nebėra svarbi
Nors tradicinė prekyba lietuviams dar kurį laiką išliks geriau pažįstama nei internetinė, J. Daujoto teigimu, būtent pastarosios pranašumų verslui yra ne vienas.
Pirmiausia, internetu pradėjęs prekiauti prekybininkas savo pardavimų pajamas vidutiniškai padidina net 30 proc. – kitų sektorių pajamos gali išaugti ir dvigubai. Internetinė prekyba leidžia greičiau ir efektyviau bendrauti su klientais, pasiūlyti jiems patogesnių būdų atsiskaityti.
„Šiuo metu, kai mūsų šalį ir visą pasaulį kamuoja pandemija, dėl kurios apribojami fiziniai kontaktai, internetinė prekyba dažnai tampa vieninteliu sprendimu, padedančiu užtikrinti verslo tęstinumą“, – pridūrė J. Daujotas.
D. Liulio nuomone, smulkiems ir vidutiniams verslininkams internetinė prekyba dažnai gali tapti išsigelbėjimu siekiant supažindinti klientą su savo prekėmis.
„Tradicinėje prekyboje nuo senų laikų didieji prekybininkai pasidalija prekybos plotus prekybos centruose, jie turi didžiausius klientų srautus ir sėkmingai prekiauja, – aiškino jis.
– Ką daryti smulkioms įmonėms? Jos kuriasi mažesniuose prekybos centruose, kurie generuoja mažą klientų srautą, arba išvis kur nors gatvėje pardavinėja savo prekes ir turi labai mažai klientų.
Nors jų prekės, pasiūlymai ir kainos yra labai geri, jie nepasiekia vartotojų.“
Vis dėlto sukurti savo internetinę parduotuvę kainuoja brangiai. J. Daujotas tai išskyrė kaip pagrindinį tokios prekybos trūkumą, nes parduotuvei internete sukurti ir sklandžiai prekių logistikai užtikrinti reikia papildomų investicijų.
Twenty20 / nuotr.
„Didelis verslas gali sau leisti investuoti į platformą, pasamdyti specialistų, internetinės rinkodaros ekspertų, programuotojų ir taip toliau – tai yra brangu, – pritarė ir D. Liulys. – Turėti gerą interneto parduotuvę nėra tas pats, kas sukurti gerą įmonės puslapį.“
2020 ir 2021 m. sandūroje „Luminor“ atlikta smulkiojo ir vidutinio verslo apklausa parodė, kad pernai į skaitmeninę aplinką savo verslą perkėlė kas dešimta įmonė Lietuvoje ir Estijoje, kas penkta – Latvijoje.
„Todėl savaime suprantama, kad konkurencija internete didėja ir naujoms elektroninėms parduotuvėms prireikia daugiau investicijų, kad pavyktų pritraukti klientų ir juos išlaikyti“, – teigė J. Daujotas.
Tradicinėje prekyboje, anot D. Liulio, dažniausiai laimi vieta – žmonėms sunku judėti, važiuoti iš taško A į tašką B. Tačiau internete vietos veiksnio nėra – siuntinį gali gauti iš Klaipėdos, Panevėžio ar Pakruojo.
„Tai reiškia, kad internete konkurencija yra skaidresnė – laimi geriausias, – aiškino D. Liulys. – Jei esi geriausias, dažniausiai tampi ir didžiausias, nes prisijungia vis daugiau klientų.
Žaidėjai tampa dideli, jei vartotojams teikia gerą paslaugą, o ne dėl to, kad pastato daugiausia parduotuvių, nors jose kainos didžiausios, o asortimentas menkas, bet parduotuvių visur daug ir žmonės eina.
Kita vertus, mūsų atveju klientas gali naršyklėje suvesti kitą puslapio adresą ir išeiti pas konkurentus – tai minutės klausimas.“
D. Tamulionienės nuomone, gerų rezultatų siekiantis verslas turėtų būti suderintas visomis prasmėmis – nuo prekybos puslapio vizualizacijos ir aiškaus teksto iki pardavimo, pristatymo ir garantijos sąlygų, patogaus atsiskaitymo būdo ir bendravimo su prekybininku.
„Jei taip nutinka, tada yra visos galimybės augti elektroninės prekybos sektoriuje“, – įsitikinusi ji.
Savi ar svetimi?
Didžiausios pasaulyje prekybos internetu bendrovės „Amazon“ apyvarta (skaičiuojant ir kitas jos veiklas) išaugo nuo 280 trln. JAV dolerių 2019-aisiais iki 386 trln. pernai. O per 12 mėnesių iki šių metų birželio 30 d. pajamos siekė 443 trln. JAV dolerių.
Vis dėlto, IQ pašnekovų teigimu, nepaisant tarptautinių elektroninės prekybos platformų dydžio, vietinės turi savų pranašumų.
Pasak D. Liulio, vietos žaidėjas visada geriau žinos klientų poreikius, visa jo infrastruktūra yra lokali, tad ir prekes pristatyti galima greičiau ir pigiau, lengviau įkurti daug atsiėmimo taškų, taip pat su klientu bendrauti vietos kalba, vartotojui patogiau išsiaiškinti prekių užsakymo, pristatymo ir grąžinimo sąlygas.
Vietos platformų pranašumas prieš užsienio priklauso nuo daugybės dalykų: siūlomų prekių paklausos, geros kainos, muitų nebuvimo ar rūpesčio dėl jų sumokėjimo.
D. Tamulionienės nuomone, vietos platformų pranašumas prieš užsienio priklauso nuo daugybės dalykų: siūlomų prekių paklausos, geros kainos, muitų nebuvimo ar rūpesčio dėl jų sumokėjimo.
„Jei norimos prekės nėra ar netenkinamos sąlygos, tada ieškoma prekių žinomose užsienio prekybos platformose, – kalbėjo KTU DOMREG centro vadovė.
– Panaikinus PVM lengvatą prekėms iki 22 eurų, internautai ieško galimybių jas atsisiųsti iš Europos arba perka Lietuvoje.“
„Vietos platformos pritaikytos vietos rinkai ir vietos prekybininkams, todėl jas įdiegti yra paprasčiau ir greičiau, – aiškino J. Daujotas.
– Manau, kad „Amazon“, „eBay“, „Aliexpress“ ir vietos platformų negalime lyginti, nes tokia platforma kaip „Amazon“ yra skirta prekybininkams, kurie nori pasiūlyti savo prekes visam pasauliui. Su ja dirbti nėra taip paprasta ir pigu.“
Kitas reikalas – tokios platformos kaip „WooCommerce“, „Opencart“, „Shopify“, turinčios standartinius sprendimus ir konkuruojančios su individualių prekybos platformų kūrėjais, kurie sprendimus pritaiko konkrečiam prekybininkui.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą