Operatoriai: „Ežio“, „Labas“ ir „Pildyk“ kortelių registracija sukels problemų

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė sako, kad kortelių registravimas yra šiuolaikinių tendencijų neatliepiantis bandymas spręsti sukčiavimo bei nusikalstamumo problemas, o netgi gali aktualizuoti naujus nusikaltimo būdus, pavyzdžiui, nelegalią prekybą išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. 

„Labas“ komandos vadovė „Bitėje“ Marta Bogužaitė mano, kad išankstinio apmokėjimo korteles bus nesunkiai galima įsivežti iš kitų šalių, kuriose jos nėra registruojamos.

Pavyzdžiui, Latvijoje, ir sėkmingai naudotis ryšio paslaugomis nepatiriant didesnių išlaidų. Ji prognozuoja, kad atsirastų niša pilkai tarpininkų rinkai, kurie perpardavinėtų jau užregistruotas korteles kitiems asmenims.

Bendrovės „Telia“ Verslo užtikrinimo ir transformacijos skyriaus vadovas Vytautas Bučinskas atkreipė dėmesį, kad išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis dažnai naudojasi ir turistai. 

„Išankstinio atsiskaitymo paslaugas naudoja daug garbingo amžiaus žmonių, kuriems net ir paprastas nuotolinio identifikavimo procesas taptų iššūkiu.

Šimtai tūkstančių išankstinio mokėjimo SIM kortelių yra naudojamos ir nuotoliniuose įrenginiuose – vartų, signalizacijų ir įvairių daiktų interneto sprendimų valdymui.

Visų jų registracija vartotojams sukeltų ne tik didelį nepatogumą, bet ir chaoso riziką, jei jos būtų blokuojamos“, – pastebėjo V. Bučinskas.

Idėja registruoti išankstinio apmokėjimo SIM korteles buvo pasiūlyta dar 2017 metais, tačiau Vyriausybės pritarimo sulaukė tik šiemet.

Nuspręsta, kad sukčių bei kitų nusikaltėlių keliama žala yra didesnė nei mobiliojo ryšio operatorių būsimos išlaidos bei galimas nepatogumas vartotojams.

2021-2022 metais buvo padaryta apie 550 nusikaltimų, kuriems pasitelkti mobiliojo ryšio telefonai.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2023-iųjų antrąjį ketvirtį išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudotojų buvo daugiau nei 1,2 mln. ir jos sudarė beveik 26 proc. visų rinkoje esančių aktyvių SIM kortelių.