Padirbta prabanga - vis dar paklausi prekė

Internete galimai padirbtų prekių šiandien rasti nesunku, muitininkai ir policininkai patvirtina, jog prekyba vyksta ir kitur - žmones traukia pigesnės kopijos, net jeigu jie žino, kad perka netikrą ir ne tokį kokybišką daiktą.

Tai ne tik Lietuvoje paplitęs reiškinys - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės biuro atlikti skaičiavimai rodo, kad 2021 metais visame pasaulyje juodosios klastočių rinkos vertė siekė apie 400 mln. eurų.

„Prada“ už 20 eurų

Visiems gerai žinomi mados namai „Prada“ oficialioje internetinėje parduotuvėje 90 mililitrų moteriškų kvepalų buteliuką „Paradoxe virtual flower“ parduoda už 170 eurų, o anoniminis pardavėjas vienoje iš Klaipėdos grupių feisbuke tą pačią prekę siūlo už „pigia kaina“ (kalba netaisyta - aut. past.).

Nedidelis „Louis Vuitton“ moteriškas rankinukas „Alma“ oficialiai kainuoja beveik 3,5 tūkst. eurų, o nežinomas pardavėjas internete tokį pat modelį siūlo įsigyti ir už 140 eurų.

Nereikia ilgai vargti ieškant šių ir kitų su stiliumi ir kokybe siejamų prekių socialiniuose tinkluose ar internete. Autoriai skelbimuose dažnai vartoja tokius žodžius kaip „prabanga“, „originalus“, „išskirtinis dizainas“, nors visa tai kainuoja... nuo 20 eurų.

© Kai kurios garsių prekės ženklų klastotės atrodo kaip pokštas. Bet jeigu siūlo - vadinasi, perka. x.com/SA Police service nuotr.

O kai tokia kaina, tai didelė tikimybė, kad pardavėjas siūlo klastotę. Kitaip tariant, paprasčiausią šlamštą. Bet žmonės jį perka dažnai suvokdami, kad perka šlamštą.

Kad žinomų prekės ženklų replikos mūsuose vis dar paklausios, liudija ir Lietuvos institucijos.

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai per praėjusius metus fiksavo 7 atvejus, kai buvo gabenamos prekių klastotės, per 2024-uosius konfiskuota ir sunaikinta beveik 3,9 tūkst. įvairių padirbinių, tarp jų - ir avalynės.

„Vienu atveju pernai buvo konfiskuota ir sunaikinta 170 porų moteriškos ir vyriškos avalynės su simboliu BB, pažeidžiančios prekių ženklo “Balenciaga" savininkų intelektinės nuosavybės teises.

Šių metų sausio pabaigoje sulaikyta moteriškos avalynės siunta - 1092 poros. Atlikus tyrimą nustatyta, kad avalynė pagaminta pažeidžiant įmonės „Deckers outdoors corporation“ intelektinės nuosavybės teises. Prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos„, - “Vakarų ekspresui" teigė Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausioji specialistė Neringa Bladykienė.

Muitinė nurodė, kad abi klastočių siuntos atkeliavo iš Kinijos, viena turėjo pasiekti Latviją, kita - vieną Lietuvos įmonę.

Uostamiesčio policija patvirtino, jog klastotės pasiekia mūsų šalies šešėlinę rinką.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba pastaraisiais metais vienoje iš miesto turgaviečių aptiko rūbų bei avalynės su galimai suklastotais prekių ženklais, Kretingoje vienas asmuo prekiavo neteisėtai pagamintomis sportinių rūbų kopijomis, dar vienas žmogus Kretingoje pardavinėjo galimai padirbtą avalynę, rankines, kuprines.

„Gavę pranešimų apie galimai vykdomą prekybą prekėmis, pažymėtomis suklastotais prekių ženklais, policijos pareigūnai tikrina gautą informaciją, yra rengiami ir planuoti patikrinimai, reaguojama į anoniminius pranešimus“, - teigiama komisariato komentare „Vakarų ekspresui“.

Institucijos primena, kad už tokią veiklą gresia ne tik administracinė atsakomybė, numatanti baudas iki 3,5 tūkst. eurų. Baudžiamasis kodeksas už didelės vertės svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimą bei žalą jo savininkams taip pat numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Gresia ir neturtinė žala

Klaipėdos advokatų profesinės bendrijos „Auctoritas“ partnerė, advokatė Laura Sereckė aiškina, jog atsakomybė priklauso nuo to, kaip svetimas prekės ženklas naudojamas.

„Jeigu komerciniais tikslais naudojamas prekės ženklas yra klaidinančiai panašus į svetimą prekės ženklą, jo savininkas gali ginti savo teises civiline tvarka ir reikalauti, kad jam priklausantį prekės ženklą naudojantis asmuo nutrauktų veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti jo, kaip prekės ženklo savininko, teises, taip pat reikalauti žalos, įskaitant ir neturtinę, atlyginimo.

O už tapataus svetimo prekių ženklo naudojimą komerciniais tikslais, priklausomai nuo svetimu ženklu pažymėtų prekių kiekio, vertės ir žalos dydžio, taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė„, - komentavo ji “Vakarų ekspresui".

Anot jos, bet kuriuo atveju klastotės, pažymėtos ar pagamintos panaudojant svetimą dizainą, patentą bei išskirtinę įrangą, gali būti konfiskuojamos.

Dažni pranešimai

Kartais apie galimas klastotes praneša ir teisėti prekių pardavėjai. Parduotuves „Apranga“, kuriose prekiaujama ir prie prabangos prekių priskiriamų prekės ženklų gaminiais, valdančios įmonės vadovas Rimantas Perveneckas sako, kad tokiais atvejais jie praneša prekės ženklo atstovams šalyje.

„Jeigu tokios informacijos turime, mes paprastai ją perduodame prekės ženklo atstovams, jie įrodinėja - klastotė tai ar ne. Ne tiek daug tokių atvejų turėjome, bet per ilgą veiklos istoriją yra pasitaikę“, - „Vakarų ekspresui“ sakė „Aprangos grupės“ vadovas R. Perveneckas.

Tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų klastotes perka žinodamas, jog tai ne originalus gaminys.

Daugiau nei 20 tūkst. pasaulio prekių ženklų teises Lietuvoje ginančios advokatų kontoros „AAA Law“ teisininkė Emilija Urbanovič sako, kad teisininkai į procesą įsijungia tik tada, kai į juos kreipiasi muitinės arba policijos pareigūnai.

„Gavę kreipimąsi susisiekiame ir bendradarbiaujame su prekių ženklų savininkais nustatant, ar sulaikytos prekės yra klastotės. Informuojame prekių ženklų savininkus apie sulaikytas prekes, jų kiekį, prekių siuntėjus, gavėjus ir kt. Tuomet jau patys prekių ženklų savininkai atlieka sulaikytų prekių tyrimą“, - „Vakarų ekspresui“ atsiųstame komentare teigia E. Urbanovič.

Anot jos, panašių pranešimų sulaukiama gana dažnai.

„Beveik kiekvieną savaitę gauname pranešimus apie prekių sulaikymą įvairiuose Lietuvos miestuose. Dažniausiai sulaikomos prekės yra drabužiai. Tačiau geografija kinta - pastaraisiais metais suklastotos prekės yra gabenamos ne tik iš Kinijos ar Turkijos, kaip esame įpratę matyti, bet ir iš tokių valstybių kaip Jungtinių Arabų Emyratai ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, - teigia E. Urbanovič.

Prekių ženklo savininkui patvirtinus, kad sulaikytos prekės yra klastotės, jis pats priima sprendimą, ką daryti toliau - reikalauti prekių sunaikinimo ar imtis kitų veiksmų.

Raginimų nepaiso

Institucijos kelią į Lietuvą klastotėms siekia užkirsti ne tik saugodamos sąžiningus pardavėjus, bet ir pačius pirkėjus ragina susilaikyti nuo klastočių pirkimo.

Tačiau ne visi žmonės paiso tokių patarimų. Prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, kad 81 proc. Lietuvos gyventojų žinojo, kas yra intelektinė nuosavybė ir jos apsauga, o vienas iš dešimties yra pirkęs prekių, žinodamas, jog tai klastotės.

ES šis rodiklis siekė 13 proc., sąmoningai padirbtas prekes perka jaunesni bendrijos gyventojai.

Advokatė L. Sereckė primena, kad kai kuriems pirkėjams tokios prekės gali būti įbruktos apgaule - tokiu atveju juos gina įstatymas.

„Vartotojai, kurie buvo suklaidinti ir įsigijo ne originalią prekę, o padirbinį, savo teises gali ginti kreipdamiesi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, - sako teisininkė.

Remiantis minėto tyrimo duomenimis, 15 proc. respondentų teigė, kad klastočių netyčia bent kartą įsigijo, nes buvo suklaidinti.

Siekia prestižo - pelno pajuoką

Suklaidinti arba mažiau išprusę ir originalo nuo klastotės neskiriančių žmonių elgesį aiškinti paprasta, tačiau kokie motyvai lemia veiksmus tų, kurie kopijas perka sąmoningai - atskiras klausimas.

Psichologas Gediminas Navaitis sako, jog priežasčių pirkti mažiau kokybiškas ir dėl to ne tokias vertingas replikas galima ieškoti ir žmonijos istorijoje.

„Pažvelgę į istoriją, joje rastume tam tikrus pavyzdžius to, ką dabar vadiname prekės ženklais, brendais, kurie buvo skirti tik aukštuomenei. Pavyzdžiui, purpuriniai rūbai, kuriais puošėsi karaliai.

Taip pat galima susitarti, jog kažkoks pakabinamas ženklas, pavadinamas ordinu, įgyja didelę vertę. Juk kai Napoleonas įkūrė garbės legioną, vienas iš jo maršalų pasakė: negi jūs manote, kad šitas kaspinas paskatins žmones kažką daryti? Napoleonas atsakė - palaukite, po trijų mėnesių žmonės dėl šito kaspino bus pasiryžę mirti.

Taigi, mūsų gyvenime simboliai reiškia labai daug, taip pat negalime ignoruoti ir fakto, kad simbolius galima imituoti. Todėl tie žmonės, kurie negali įsigyti tikro simbolio, mėgina juos gauti kitaip„, - “Vakarų ekspresui" sakė G. Navaitis.

Dėl to, pasak psichologo, klastotės įgyjamos pirmiausia galvojant ne apie daikto patogumą, o apie ženklus: „Kalbant apie rūbų ir aksesuarų madą jie ne visada įsigyjami galvojant tik apie patogumą.“

G. Navaičio teigimu, tokiais ženklais siekiama įgyti prestižo, bet neretai klastotės sukelia priešingą aplinkinių reakciją.

„Su netikru daiktu, o ypač su padirbtu nekokybiškai, galima pasiekti priešingą efektą - ne prestižą, o pašaipą ir juoką. Taip nevykusi kopija ne kažką duoda, o atima“, - kalbėjo G. Navaitis.