Pagaliau geros žinios – dujos ir elektra Europoje pinga, o Lietuvai energetikos krizė galbūt išeis į naudą

Energetikos ekspertai ir ekonomistai pastebi, kad Švedijos 4-oje zonoje elektros kaina ne taip ir dažnai būna didesnė negu numatoma riba, todėl potenciali pinigų suma, kurią gautume iš Švedijos, negali būti didelė.

Be to, nenorėdami mokėti Lietuvai, švedų energijos gamintojai esą iš viso gali laikinai neeksportuoti elektros energijos į Lietuvą.

Žemiausios per tris mėnesius

Mažėjant pramonės ir namų ūkių paklausai, dujų kainos Europoje šią savaitę pasiekė žemiausią lygį per tris mėnesius.

Kainos Nyderlandų virtualioje prekybos dujomis sistemoje (Dutch Title Transfer Facility, TTF) – pirmaujančiame Europos prekybos centre – pirmadienio (spalio 10 d. ) rytą svyravo apie 150 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh), kartais nukrisdamos žemiau šios ribos, o praėjusį penktadienį kainavo 156 eurus.

Paskutinį kartą dujų kainos žemiau 150 eurų ribos buvo nusileidusios liepos mėn. pradžioje. Atitinkamai biržoje mažėja ir elektros kaina – praėjusią savaitę buvo 208 Eur/MWh.

Paskutinį kartą dujų kainos žemiau 150 eurų ribos buvo nusileidusios liepos mėn. pradžioje.

Naujausios dujų kainos yra gerokai žemesnės nuo rugpjūčio mėn. pabaigoje pasiekto visų laikų rekordo – 349 Eur/MWh. Vis dėlto kainos tebėra palyginti aukštos: prieš metus TTF dujos kainavo 38 Eur/MWh.

Ekspertai mano, kad dujų kainų kritimą lėmė sumažėjęs vartojimas ir geresni lūkesčiai dėl ateinančios žiemos.

Europos Komisija (EK) neseniai paskelbė, kad ES dujų saugyklos, kurios yra būtinos didesnei paklausai žiemą, jau yra užpildytos daugiau kaip 90 procentų.

Ekspertai pažymi, kad palyginti geros naujienos suteikia ES taip reikalingą atokvėpį kovojant su energijos krize.

Viską lems klimatas

Ar yra požymių, kad dujų kainos kritimas iki 150 Eur yra tvarus? Kiek dar galėtų atpigti dujos Europoje?

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad pats dujų kainų pakilimas nebuvo tvarus, nes prieš kelerius metus dujos kainavo apie 15–25 Eur/MWh, o vėliau pakilo dešimtis kartų.

Ekonomistas priminė, jog dujų brangimą lėmė didžiulis neapibrėžtumas Rusijai praėjusių metų gruodį sumažinus tiekimą „Jamal“ dujotiekiu – tuomet dujų kaina pakilo iki 180 eurų.

Paskui prasidėjęs karas Ukrainoje dujas pabrangino virš 200 eurų.

Trečias didžiausias šuolis įvyko, kai kaina pakilo virš 300 eurų, buvo rugpjūčio mėnesį Rusijai iki 20 proc. sumažinus dujų srautą „Nord Stream“ dujotiekiu, o rugsėjo mėnesį visiškai nutraukus tiekimą. Galiausiai dujotiekis buvo susprogdintas ir jo remonto perspektyva tapo neapibrėžta.

„Rinkos į visus šiuos įvykius reagavo, bet vėliau matant, kad pakankamai smarkiai mažėja dujų vartojimas, ypač Vidurio Europos ir Baltijos šalių regione, ir ženkliai papilnėjo saugyklos, rizikos sumažėjo ir kaina atitinkamai nukrito“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.

Energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas nurodė, kad ES šalių dujų saugyklos užpildytos 91 proc., o Vokietijos – netgi 94 proc. (spalio 9 d. duomenimis).

„Europoje nešalta ir artimiausių dviejų savaičių prognozės atšalimo nežada, tai dujų kainos nukrito žemiau 150 Eur/MWh.

Artimiausiems mėnesiams ateities sandorių kainos svyruoja apie 170-180 Eur/MWh, t.y. perpus mažiau nei buvo pakilę iki gąsdinančių aukštumų rugpjūčio mėnesį.

Visi labiausiai baiminasi, kad jei bus šalta žiema, didžiausios problemos kils vasario ir kovo mėnesiais, kai dujų saugyklos jau būtų išnaudotos, o importas nespėtų tenkinti dujų poreikių“, – Alfa.lt sakė V. Jankauskas.

Artimiausiems mėnesiams ateities sandorių kainos svyruoja apie 170-180 Eur/MWh, t.y. perpus mažiau nei buvo pakilę iki gąsdinančių aukštumų rugpjūčio mėnesį

Ekonomistas Ž. Mauricas taip pat mano, kad didžiausią riziką dujų kainų tvarumui dabar kelia klimatas – žiema bus šalta ar šilta.

„Jeigu bus šilta, saugyklose esančių dujų pakaks išgyventi iki pavasario ir, tikėtina, kažkiek sukaupti kitiems metams, net jei rusiškos dujos netekės į Europą.

Jeigu žiema bus šalta, galbūt dujos gyventojams bus ribojamos.

Tai kraštutinis scenarijus.

Bet šios baimės vis dar laiko pakankamai aukštą dujų kainą.

Jeigu ne tas neapibrėžtumas, manyčiau, dujų kaina galėtų būti dar žemesnė“, – sakė Ž. Mauricas.

Jeigu bus šilta, saugyklose esančių dujų pakaks išgyventi iki pavasario ir, tikėtina, kažkiek sukaupti kitiems metams, net jei rusiškos dujos netekės į Europą

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad ilgesniu laikotarpiu 150 Eur/MWh nėra tvarus gamtinių dujų kainos lygis Europoje, nes esant tokiai kainai jau yra sumažėjęs gamtinių dujų suvartojimas ir kai kurie sektoriai (pavyzdžiui, trąšų gamyklos) yra sustabdę gamybą.

Dabartinė SEB grupės vidutinės gamtinių dujų kainos 2023 m. prognozė kitiems metams yra 140 Eur/MWh.

SEB grupės vidutinės gamtinių dujų kainos 2023 m. prognozė kitiems metams yra 140 Eur/MWh

„Trumpu laikotarpiu – per artimiausius kelis mėnesius – dar galime matyti gamtinių dujų kainų šuolių, jeigu žiemą Europoje bus šalti orai ar bus netikėtų problemų su gamtinių dujų tiekimu per SGD terminalus. Tačiau bendra kryptis yra labiau į mažėjimo pusę“, – Alfa.lt sakė T. Povilauskas.

Ekonomistas pastebėjo, kad Europos priklausomybė nuo „Gazprom“ yra labai sumažėjusi ir dabar kainas trumpam dar galėtų kilstelti pranešimai apie likusių gamtinių dujų tiekimo į Europą per Ukrainą nutrūkimą (tokia tikimybė po pirmadienio Ukrainos bombardavimų dar padidėjo).

„Taip, Europoje gamtinių dujų atsargos yra istoriškai didelės, tačiau reikia nepamiršti, kad esant labai šaltai žiemai ir jeigu dujų importas nepadidės nuo dabartinio lygio, vasarį ir kovą kai kurios šalys gali susidurti su iššūkiais dėl gamtinių dujų tiekimo“, – sakė T. Povilauskas.

Neskatina taupyti

Ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad paspaudus šalčiui dujų kaina Europoje vėl kiltų, tačiau tokiu atveju gyventojai būtų priversti vartoti mažiau, o tai savo ruožtu mažintų jų paklausą ir atitinkamai – kainą.

Tačiau ES valstybių politikų priimami sprendimai, pašnekovo nuomone, taupyti dujų neskatina.

„ES iššūkis yra tas, kad dujų nebus tiek, kiek ankstesniais metais. Nes staigia pakeisti rusiškas dujas per tokį trumpą laikotarpį tiesiog nėra techninių galimybių. Europa turės gyventi su mažesniu dujų kiekiu. Ir vienintelis tvarus būdas subalansuoti rinką ir mažinti kainas, yra sumažinti dujų vartojimą“, – mano Ž. Mauricas.

Vienintelis tvarus būdas subalansuoti rinką ir mažinti kainas, yra sumažinti dujų vartojimą.

Ekonomistas pažymėjo, kad vien namų ūkių dujų sutaupymas padėtų Europai atsilaikyti šią žiemą su mažiausiais nuostoliais ekonomikai. Kažkiek sumažėtų komforto lygis (vėsesnės patalpos ar vanduo baseine), bet tai tikrai nebūtų mirtinas smūgis.

„Deja, gyventojai dujų vartoja mažiau tik tada, kai smarkiai išauga jų kaina.

Savanoriškai priversti žmones taupyti ilgesnį yra labai sunku. Tarkime, Pietų ir Vakarų Europoje paprasti žmonės nelabai ir domisi Ukraina.

Taupymas nedidelis ir dėl to, kad politikai lenktyniauja stengdamiesi įtikti rinkėjams, stengiasi nedidinti kainų gyventojams“, – pastebėjo Ž. Mauricas.

Ekonomistas pažymėjo, kad Vokietijoje planuojama subsidijuoti 80 proc. vidutinio vartojimo dujų kainas ir tik 20 proc. suvartojamų dujų gyventojai pirks rinkos kaina.

„Kai gyventojai netaupo, kas taupys – įmonės, nes jos už dujas moka rinkos kaina.

Mūsų atveju, „Achema“ visiškai nedirba, kitos įmonės irgi stabdo ar pristabdo veiklą. Dujų taupymas įmonėse nėra geras, nes didėja nedarbas, reikia mokėti už prastovas ir t.t.

Taigi, Europa kol kas neišlaiko egzamino. Nes geriausias sprendimas būtų perkelti kiek įmanoma didesnę dujų kainų kilimo dalį gyventojams, ypač turtingesnėse šalyse, kur gyventojai gali sumokėti didesnes sąskaitas.

O daroma atvirkščiai“, – apgailestavo ekonomistas.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad pramonė suvartoja daugiausia dujų, bet Vakarų Europoje, ypač Nyderlanduose, Italijoje jų nemažai sudegina ir namų ūkiai, kur dujos naudojamos šildymui.

Pinga ir elektra

Didėjant dujų kainoms, auga namų ūkių ir įmonių sąskaitos už elektrą.

Jeigu dujų kaina išsilaikys dabartinio lygio, kada galėtume matyti poveikį elektros kainoms Europoje ir Lietuvoje?

Energetikos ekspertas V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad dabartinės sumažėjusios dujų kainos, stiprūs vėjai, leidę dirbti pilnu pajėgumu vėjo elektrinėms, nemažai lietaus, padidinusio hidroelektrinių pajėgumus, elektros kainas Skandinavijoje sumažino iki seniai nematyto lygio.

Antradienį (spalio 11 d.) elektros kainos Švedijos ir Suomijos biržose nukritę žemiau 1 ct/kWh, tokios kainos laikosi jau visą savaitę.

„Štai ir antradienį (spalio 11 d.) elektros kainos Švedijos ir Suomijos biržose nukritę žemiau 1 ct/kWh, tokios kainos laikosi jau visą savaitę. Lietuvoje elektros kainos biržoje jau irgi nukritę iš buvusių aukštumų ir visą spalio mėnesį laikosi gerokai žemiau 30 ct/kWh, o praėjusį savaitgalį buvo tik 13-14 ct/kWh.

Sunku pasakyti, ar ilgai išsilaikys tokios kainos, tačiau bent jau atrodo, kad Vyriausybės prognozuojamų 50 ar 60 ct/kWh gali ir nebūti“, – mano V. Jankauskas.

Ekonomistas Ž. Mauricas priminė, kad elektros kainų pikas Lietuvoje buvo rugpjūčio mėn., kai biržoje vidutinė elektros kaina buvo 480 Eur/MWh, o vieną savaitę (rugpjūčio 22-29 d.) siekė 550 Eur/MWh. O praėjusią savaitę (spalio 3–10 d.) elektra vidutiniškai kainavo 208 Eur/MWh.

Vis dėlto Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad rugpjūtį aukštą elektros kainą daugiausia lėmė ne dujų kaina, o tai, kad labai mažai elektros pagamino atsinaujinančių išteklių energetika, nes buvo karštas, sausas, nevėjuotas oras. Net saulės elektrinės negalėjo pagaminti daugiau elektros.

„Negalėjome daugiau elektros ir importuoti, nes nepakako jungčių pralaidumų. Šiaip šaunuoliai mes – uždarėme atominę elektrinę, o naujų jungčių nepasistatėme.

Kodėl nesiderėjome, kad ES jas finansuotų? Tai čia akmuo į mūsų daržą. Apie atominę daug šnekėjome, bet pamiršome apie jungtis“, – apgailestavo Ž. Mauricas.

Šiaip šaunuoliai mes – uždarėme atominę elektrinę, o naujų jungčių nepasistatėme.

Lietuvos energetikos situaciją, pasak jo, puikiai iliustruoja vidutinė elektros kaina regione rugpjūčio mėnesį: Lietuvoje ir Latvijoje ji buvo 480 eurų, Estijoje – 360 eurų, Švedijos zonoje, iš kurios importuojame, – 300 eurų, Suomijoje – 260 eurų už megavatvalandę.

Ekonomistas T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad sumažėjusios gamtinių dujų kainos Europoje per pastarąjį mėnesį ir buvo viena iš priežasčių, kodėl elektros kaina Europos šalių biržose sumažėjo, todėl tai tikrai turi greitą ir aiškią įtaką.

„Žinoma, prisidėjo ir tai, kad pastarąsias savaites buvo daugiau vėjo ir kritulių ir tai taip pat numušė elektros kainas biržose.

Apskritai, siūlau vadovautis tokia grubia taisykle, kad savaitinė biržos elektros kaina Lietuvos zonoje gali būti apskaičiuota kaip gamtinių dujų kaina, padauginta iš 1,7.

Jeigu gamtinių dujų kaina yra 150 Eur/MWh, tai elektros kaina biržoje galėtų būti apie 250 Eur/MWh, kas beje pastarąsias savaites ir yra mūsų zonoje“, – pastebėjo T. Povilauskas.

Nebereikės derybų su Švedija?

ES energetikos ministrai neseniai pritarė Europos Komisijos pasiūlymui, kad elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) kaina neturėtų viršyti 180 Eur/MWh, o jeigu šie gamintojai elektrą biržoje parduotų brangiau, gautą viršpelnį turėtų atiduoti vartotojams – pramonei ir namų ūkiams.

Lietuvos Energetikos ministerija dabar rengiasi deryboms, kuriose sieks, kad dalį viršpelnių Lietuvai, importuojančiai elektrą iš Švedijos, sumokėtų šios šalies elektros gamintojai.

Tikimasi šias derybas baigti iki gruodžio 1 dienos. Ministras Dainius Kreivys žadėjo, kad šias derybas prižiūrės ir Lietuvai padės EK.

Ar derybos turės prasmę, jeigu elektra toliau pigs? Ar švedai iš viso ką nors norės mokėti Lietuvai?

Energetikos ekspertas V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad EK pasiūlymuose kalbama apie elektros kainų ribą – 180 Eur/MWh.

Visiems elektros gamintojams, išskyrus tuos, kurie elektrai gaminti naudoja dujas ir akmens anglis, būtų nustatyta ribinė pardavimo kaina 180 Eur/MWh, o skirtumą tarp šios kainos ir rinkos kainos reikėtų atiduoti vartotojams.

„Jei elektros kaina Švedijoje išsilaikys žemiau 180 Eur/MWh, tai gamintojai neturės nieko dalintis, ir Lietuva nieko negalės tikėtis gauti iš Švedijos“, – mano V. Jankauskas.

Ekonomistas Ž. Mauricas taip pat mano, kad elektros kainai nukritus žemiau 180 eurų, derybų gali nebereikėti. „Kad taip atsitiktų, elektros kaina dar turėtų sumažėti.

Bet jeigu dujų kainų dinamika bus palanki, šilta žiema, gal tik porą mėnesių bus prasmė taikyti tą mechanizmą (viršpelnių pasidalijimo – red.), nes elektros kainos į žemesnį lygį galbūt sugrįš gerokai anksčiau.

Jeigu bus šalta žiema, dinamika bus kitokia. Tai išlieka tam tikra rizika, nes nežinia, kiek gali tekti perskirstyti“, – svarstė ekonomistas.

Lietuvai, Ž. Maurico nuomone, derybos gali būt labai sunkios, nes švedai viršpelnius galbūt skaičiuos pagal elektros rinkos kainas Švedijoje, o ne Lietuvoje. Priešingu atveju, jie esą gali iš viso nustoti eksportuoti elektrą.

Gali, pavyzdžiui, atsirasti „techninių kliūčių“, poreikis remontuoti kabelį.

„Aišku, būtų negražu, bet manau, pagal mūsų kainas jie tikrai nemokės, tai būtų visiškas kosmosas. Beje, Švedijoje 180 eurų ribą kaina viršijo tik rugpjūtį ir rugsėjį – du mėnesius, kai Lietuvoje – penkis.

Didelė tikimybė, kad mažėjant paklausai, ta kaina Švedijoje neviršys nustatytos ribos, nebent trumpą laiką“, – svarstė Ž. Mauricas.

Ekonomistas T. Povilauskas svarstė, kad tam, kad elektros kaina būtų mažesnė negu 180 Eur/MWh tokiose šalyse kaip Vokietija, reikia, kad gamtinės dujos kainuotų mažiau negu 100 Eur/MWh.

Todėl kol gamtinių dujų kaina TTF taške yra ne 100, o 150-160 Eur/MWh, tol esą per anksti kalbėti apie tai, kad ES sprendimai siekiant mažinti elektros kainą yra nebeaktualūs.

Potenciali pinigų suma, kurią mes gautume iš Švedijos iš tiesų nėra tokia didelė, todėl lūkesčiai viešojoje erdvėje dėl to turėtų būti gerokai sumažinti.

Kalbant apie derybas tarp Lietuvos ir Švedijos, verta pastebėti, kad Švedijos 4-oje zonoje elektros kaina ne taip ir dažnai būna didesnė negu 180 Eur/MWh, todėl potenciali pinigų suma, kurią mes gautume iš Švedijos iš tiesų nėra tokia didelė, todėl lūkesčiai viešojoje erdvėje dėl to turėtų būti gerokai sumažinti“, – įsitikinęs T. Povilauskas.

Politikai egzamino neišlaikytų

Ekonomistas Ž. Mauricas labai skeptiškai vertina idėją nustatyti dujų kainų lubas – šią idėją itin propaguoja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir energetikos ministras D. Kreivys.

Lietuva ir dar 14 ES šalių transporto ir energetikos ministrai yra pasirašę laišką EK, kad būtų nustatyta viršutinė kainų riba gamtinėms dujoms, o 4 šalys – Vokietija, Austrija, Danija ir Olandija – tam prieštarauja.

„Dujų kainų lubų nustatymas yra makroekonomikos bakalauro lygio uždavinys. Jeigu studentas jį išspręstų taip, kaip bando spręsti kai kurie Europos politikai, jis egzamino neišlaikytų.

Vienintelė viltis politikams, kurie siūlo įvesti dujų kainų lubas, yra ta, kad kainos išliks mažesnės negu tos lubos“, – sakė Ž. Mauricas.

Dujų kainų lubų nustatymas yra makroekonomikos bakalauro lygio uždavinys.

Jeigu studentas jį išspręstų taip, kaip bando spręsti kai kurie Europos politikai, jis egzamino neišlaikytų.

Viešojoje erdvėje kalbėta apie galimą 200 Eur/MWh ribą, taigi dujos dabar jau kainuoja pigiau.

„Aš juokiausi iki ašarų, kai kažkas pareiškė, kad dujos pinga, nes rinkos jau baiminasi vien dėl to, kad politikai kalba apie tas lubas, – šypsojosi Ž. Mauricas. – Tai čia yra absurdas tos lubos.

Daug šalių joms nepritaria.“

Ekonomisto nuomone, įvedus dujų kainos lubas, jos tiesiog nepasieks Europos.

O jeigu pasieks, reikėtų jas šalims skirstyti pagal tam tikras kvotas.

„Dabar Amerikoje dujos yra 5-10 kartų pigesnės.

Kai jos atvežamos į Europą, visi kovoja dėl tų ribotų dujų kiekių. Šalys siūlo savo kainą. Jeigu bus nustatytos lubos, kažkas tų dujų negaus.

Pagal kokį principą jos bus paskirstytos? Pirma gaus Vokietija, o Lietuvai neliks? Dujų ir taip trūksta, bet viską išsprendžia kaina.

Kam per brangu, neperka. Toks „Achemos“ pavyzdys. Bet įvedus lubas, kaip ES šalys pasidalins, kam dujos atiteks?

Tada kvotos, dirbtinis vartojimo mažinimas kiekvienoje šalyje. Ar pavyks tą padaryti, – tai sudėtinga. Rinkos mechanizmas geriau viską išsprendžia“ – mano Ž. Mauricas.

Krizė nėra blogai

Ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad dabartinė krizė Baltijos šalims išeis į gera, nes jose dabar daug investuojama į atsinaujinančią energetiką.

„Ispanijoje, Prancūzijoje nėra tokio proveržio, o pas mus yra. Po penkerių metų, manau, daug kas kalbės apie Baltijos šalis kaip sėkmės istoriją ir pavyzdį kitiems.

Dabar žmonės net ima vartojimo paskolas ir investuoja į žaliąją energetiką“, – pastebėjo Ž. Mauricas.

Po penkerių metų, manau, daug kas kalbės apie Baltijos šalis kaip sėkmės istoriją ir pavyzdį kitiems.

Ekonomisto nuomone, Lietuvai ateityje svarbu plėtoti ir elektros jungtis, nes daug investuodami į AEI tapsime energijos eksportuotojais. Vėjui papūtus, regione elektros kaina bus labai maža, ją bus galima parduoti kaimynams.

„Atsinaujinanti energetika, jungtys, kaupimo įrenginiai yra Lietuvos ateitis. Mes pasieksime tokią sėkmės istoriją, kokią pasiekėme su šildymo sistema.

Dabar, net be Vilniaus kogeneracinės, Lietuva yra Europoje antra po Švedijos pagal dalį šilumos, pagaminamos iš AEI. Pirmąjį aštuntuką sudaro Skandinavijos ir Baltijos šalys. Kai kurios Vakarų Europos šalys šiuo požiūriu labai atsilieka, nes šildosi dujomis“, – sakė Ž. Mauricas.

Ekonomisto nuomone, Lietuvos padėtis gera tuo, kad pas mus daug miškų, retas gyventojų tankumas. Tai padės ir investuojant į AEI. „Pas mus pilna laisvų plotų.

Pabandykite Nyderlanduose pastatyti vėjo jėgainę, ten nėra daug vietos – tai miestelis, tai infrastruktūra, tai tulpių laukai. O Lietuvoje – tiks statyk“, – optimizmo neslėpė jis.

Pabandykite Nyderlanduose pastatyti vėjo jėgainę, ten nėra daug vietos – tai miestelis, tai infrastruktūra, tai tulpių laukai. O Lietuvoje – tiks statyk.

Ž. Mauricas prognozuoja, kad po penkerių metų Lietuvoje iš saulės ir vėjo jėgainių pasigaminsime apie 50 proc. elektros energijos, o 2030 metais – apie 100 procentų.

Baltijos šalys tada taps elektrą eksportuojantis regionas. Pavyzdys yra Švedija, kuri jau dabar pasigamina 120 proc. elektros energijos.

alfa.lt