Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje radijo dažnių juostos naudojamos karinėms radijo navigacijos sistemoms, kurios nėra suderinamos su 5G ryšiu.
Siųstuvai Kaliningrado srityje keltų stiprius trukdžius Lietuvoje diegiamiems 5G radijo ryšio tinklams. Nors šiuo metu televizijos siųstuvai Kaliningrado srityje neveikia, Rusijos Federacija turi teisę juos įjungti.
Derybose su Lietuva ir Europos Komisija Rusijos pasiūlytos sąlygos turėtų apsaugoti tas karines sistemas nuo radijo trukdžių, bet gerokai apribotų 5G tinklų diegimą Lietuvoje.
Rusijos pasiūlytos sąlygos turėtų apsaugoti tas karines sistemas nuo radijo trukdžių, bet gerokai apribotų 5G tinklų diegimą Lietuvoje.
Rusijai derybose nerodant geros valios, Lietuva galiausiai nusprendė skelbti 5G aukcionus be susitarimų su Rusijos Federacija, laikydamasi tarptautinių radijo dažnių reguliavimo principų.
„Kol Rusija nepakeis savo pozicijos dėl 5G plėtros, nederins savo planų su Europos Sąjungos valstybėmis, derybos rezultatų neduos. Todėl planuodami 5G plėtrą vadovaujamės galiojančiais tarptautiniais susitarimais.
Pagal juos visos Europos Sąjungoje 5G plėtrai numatytos radijo dažnių juostos bus paskirtos operatoriams, o jų naudojimo sąlygos bus nustatomos tokios, kaip numato Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos reguliavimas.
Kadangi mobiliojo ryšio operatoriai naudoja įvairias radijo dažnių juostų, o gyventojų ir pramonės įmonių, vadinasi, ir potencialių vartotojų, tankis Lietuvoje nėra labai didelis, paslaugų gavėjams 5G ryšys nebus prastesnis nei centrinės Europos valstybėse“, – Alfa.lt sakė Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo ryšio departamento direktorius dr. Augutis Čėsna.
Užsispyrė kaip ožiai
Pastaraisiais metais buvo siekiama susitarti su Rusijos Federacijos administracija dėl 700 MHz ir 3,5 GHz radijo dažnių juostų naudojimo. Derybas su Rusija šiuo klausimu iki pat 2021 m. vykdė ir Europos Komisija.
Siekta, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos operatoriams 5G radijo dažnių juostų naudojimo sąlygos būtų geresnės nei turimos dabar.
Tačiau Rusijos Federacijos atstovai tiek dvišalėse derybose, tiek derybose su Europos Komisija pasirodė nelinkę keisti savo pozicijos – nesirengė duoti jokių garantijų, kad nenaudos 700 MHz radijo dažnių juostos televizijai, o Rusijos pasiūlytos 3,5 GHz radijo dažnių juostos naudojimo sąlygos būtų stipriai apribojusios 5G tinklų diegimą Lietuvoje.
Rusijos Federacijos atstovai tiek dvišalėse derybose, tiek derybose su Europos Komisija pasirodė nelinkę keisti savo pozicijos.
„Tik įsitikinus, kad Rusijos Federacijos atstovai tiek dvišalėse derybose, tiek derybose su Europos Komisija nelinkę keisti savo pozicijos – nesirengia duoti jokių garantijų, kad nenaudos 700 MHz radijo dažnių juostos televizijai, o siūlomos 3,5 GHz radijo dažnių juostos naudojimo sąlygos stipriai apribotų 5G tinklų diegimą Lietuvoje – priėmėme sprendimus skelbti 5G aukcionus be susitarimų su Rusijos Federacija, laikydamiesi tarptautinių radijo dažnių reguliavimo principų.
Analogiški sprendimai dėl aukcionų paskelbimo buvo priimti ir kitose Baltijos regiono valstybėse“, – teigė A. Čėsna.
5G ryšiui diegti reikalingų dažnių aukcionų įgyvendinimas ir valstybės išteklių, radijo dažnių, reikalingų 5G paslaugoms teikti, valdymas yra RRT atsakomybė.
Naudoja kariniams tikslams
Pagal galiojančias tarptautines sutartis 700 MHz radijo dažnių juostą Rusija gali naudoti televizijos programoms transliuoti.
„Tokie siųstuvai Kaliningrado srityje keltų stiprius trukdžius Lietuvoje diegiamiems 5G radijo ryšio tinklams. Nors šiuo metu televizijos siųstuvai Kaliningrado srityje neveikia, Rusijos Federacija turi teisę juos įjungti“, – aiškino A. Čėsna.
Siųstuvai Kaliningrado srityje keltų stiprius trukdžius Lietuvoje diegiamiems 5G radijo ryšio tinklams.
Rusijos Federacijoje 3,5 GHz radijo dažnių juosta jau ilgą laiką naudojama karinėms radijo navigacijos sistemoms, kurios nėra suderinamos su 5G.
Jų siūlomos naudojimo sąlygos turėtų apsaugoti tas karines sistemas nuo radijo trukdžių, bet gerokai apribotų 5G tinklų diegimą Lietuvoje – Lietuvos operatoriai turėtų naudoti mažesnės galios siųstuvus, žemiau montuoti antenas, kryptines antenas nukreipti nuo Kaliningrado srities.
„Mums tai, žinoma, nepriimtina.
Todėl, mūsų vertinimu, 3,5 GHz radijo dažnių juostos naudojimas pagal bendrąsias tarptautines radijo dažnių naudojimo sąlygas, neturint atskiro susitarimo su Rusija, bus naudingesnis Lietuvos operatoriams.
Aukciono laimėtojai 5G radijo ryšio stotis statys laikydamiesi Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje Lietuvai jau registruotų radijo ryšio stočių parametrų.
Ginčai su Rusija, jeigu jų kils, bus sprendžiami tarpininkaujant Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai“, – teigė A. Čėsna.
Ginčai su Rusija, jeigu jų kils, bus sprendžiami tarpininkaujant Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai.
Vėluoja aukcionai
Dėl užstrigusių derybų su rusais Lietuvoje kelerius metus nuo grafiko atsilieka 5G ryšiui diegti reikalingų aukcionų organizavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires, patvirtintas 2020 m. birželio 3 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu, RRT buvo rekomenduota paskelbti aukcionus suteikti teisę naudoti radijo dažnius iš 3,5 GHz ir 700 MHz radijo dažnių juostų iki 2020 m. pabaigos.
Tačiau 700 MHz radijo dažnių juostos aukcionas paskelbtas tik 2021 m. spalio 25 d., o 3,5 GHz radijo dažnių juostos aukcionas – 2022 m. kovo 31 d.
Šiuo metu abu aukcionai vyksta ir dar nėra pasibaigę.
Vis dėlto RRT tikina, kad dėl vėluojančių aukcionų 5G ryšys Lietuvoje bus diegiamas laikantis Vyriausybės nustatytų gairių.
„Pagal aukcionų aprašus 5G plėtra numatyta 2023 m. ir vėliau, o aukcionų dalyviai, nelaukdami aukcionų rezultatų, rengiasi 5G technologijos diegimui, vykdo paruošiamuosius darbus ir teikia 5G paslaugas testavimo tikslais nekomerciniam naudojimui.
Mobiliojo ryšio operatoriams išduoti leidimai yra technologiškai neutralūs, todėl 5G ryšio paslaugas jie gali teikti ir naudodami beveik visus jų jau turimus radijo dažnius“, – tikino A. Čėsna.
Planų nekeičia
Kad planų bus laikomasi, anksčiau Alfa.lt patvirtino ir Susisiekimo ministerija. „Anksčiau patvirtinti planai dėl 5G ryšio diegimo grafiko šalyje nėra atidedami, todėl pasibaigus dažnių aukcionams 5G diegimas vyks, kaip numatyta“, – teigė ministerija.
Anksčiau patvirtinti planai dėl 5G ryšio diegimo grafiko šalyje nėra atidedami.
Vyriausybės patvirtintos 5G ryšio plėtros gairės nustato, 5G ryšys Lietuvoje diegiamas nuo 2021 m. ir plėtojamas visoje valstybės teritorijoje pradedant didžiausiais miestais ir strateginiais valstybės objektais.
Iki 2022 m. 5G ryšys pirmiausia turėjo būti plėtojamas (pradėtos teikti komercinės 5G ryšio paslaugos) bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje.
Iki 2023 m. 5G ryšys turėtų atsirasti jau visuose penkiuose didžiausiuose šalies miestuose, o iki 2025 m. – miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“) ir kituose magistraliniuose automobilių keliuose ir valstybinės reikšmės magistralinėse, geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.
Kritikuoja lėtą tempą
Lietuva liko viena paskutinių Europoje, kurioje dar nepasibaigė masiniam penktos kartos tinklo infrastruktūros ryšio diegimui reikalingų dažnių aukcionai.
Nors pernai rudenį visi didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai su atsakingomis Lietuvos ministerijomis ir institucijomis pasirašė 5G plėtros memorandumą, kuriame atsakingos tarnybos įsipareigojo padėti sklandžiau plėtoti 5G tinklą šalyje, kol kas tai lieka tik pažadais.
Telekomunikacijų bendrovės nurodo, kad pagrindinis investicijų trikdis Lietuvoje ilgai buvo atidėliojami dažnių aukcionai, kurie neleido vystyti 5G tinklų.
Pagrindinis investicijų trikdis Lietuvoje ilgai buvo atidėliojami dažnių aukcionai, kurie neleido vystyti 5G tinklų.
„700 MHz dažnių ruožas yra laisvas jau metus, o didžioji dalis 3,5 GHz dažnių yra laisvi jau apie ketverius metus, tačiau dažnių aukcionas dėl 700 MHz vyksta tik dabar, o dėl 3,5 GHz turėtų prasidėti šią vasarą.
Per visą tą laiką neįvyko niekas, kas būtų iš esmės pašalinęs galimus nesutarimus dėl dažnių naudojimo Lietuvos ir Rusijos pasienyje.
Tad ši situacija nėra formali priežastis tokiam vėlyvam aukcionų startui“, – Alfa.lt teigė „Telios“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
Vis dėlto telekomunikacijų bendrovės investuoja į naujos kartos ryšį nelaukdamos aukcionų pabaigos.
Sudarė aukcionų grafiką
RRT teigia, kad 700 MHz ir 3,5 GHz radijo dažnių juostų aukcionai bus užbaigti 2022 m. – sutrukdyti galėtų nebent aukcionų rezultatų apskundimas teisme.
„26 GHz radijo dažnių juostos aukcionas bus paskelbtas po to, kai gausime indikacijas iš rinkos, kad yra poreikis šiai radijo dažnių juostai. Kol kas tokio poreikio nėra“, – sakė A. Čėsna.
2025 m. pabaigoje turėtų būti skelbiamas aukcionas 2100 MHz radijo dažnių juostai, 2027 m. – 2,6 GHz radijo dažnių juostai, 2030 m. – 800 MHz radijo dažnių juostai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą