Per Kalėdas galite permokėti ir tapti sukčių taikiniu – štai ką būtina žinoti apsiperkant internetu

„Kai žmonės apsipirkinėja parduotuvėse, jie paprastai turi aiškų tikslą – ką nori pirkti ir kiek yra pasirengę išleisti. Tačiau apsiperkant internetu atsiranda daugiau pagundų bei vilionių, kurios gan dažnai lemia, kad vartotojai išleidžia daugiau, nei planavo iš pradžių“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Paimkime tą virtualų pirkinių krepšelį. Įdėjus vieną prekę, pardavėjas gali pasiūlyti kitą. „Ir net nespėję susivokti, jau būsite peržiūrėję dešimtis puslapių ir nupirkę daug daugiau daiktų, nei norėjote iš pradžių“, – teigia jis.

Patarimai, kaip elgtis ir ko vengti perkant kalėdines dovanas internetu

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – nuspręsti, kiek realiai galite sau leisti išleisti šį švenčių sezoną. Kai tai įsivardysite, naudokitės šiais patarimais, kad išlaikytumėte biudžetą.

Nepirkite impulsyviai

Spontaniškas apsipirkimas gali sužlugdyti kruopščiausiai suplanuotą namų biudžetą ir būtent apsiperkant internetu lengviausia pakliūti į šiuos spąstus. Todėl vietoj to, kad iš karto spaustumėte „patvirtinti užsakymą“, sudarykite galimų pirkinių sąrašą ir palaukite 24 valandas, pataria A. Lukošius. „Kai turėsite laiko pagalvoti, tiksliai žinosite, kurie daiktai jums tikrai reikalingi, o kurie – tik akimirkos įgeidis“, – sako jis. Jei vis dar norite kažko, kas nėra būtina ir viršija numatytą biudžetą, luktelkite, kol atsiras geresnis pasiūlymas.

Lyginkite kainas

Jeigu norite konkretaus daikto, išnagrinėkite visas jo versijas, pavyzdžiui, modelius ir dydžius, taip pat konkuruojančius produktus. Išsiaiškinkite, kurie pardavėjai siūlo norimą prekę ir kokias nuolaidas jie taiko.

„Naudokitės kainų palyginimo programėlėmis, pradėkite stebėti labiausiai trokštamų prekių kainas kuo anksčiau. Būna, pardavėjai prieš didelius išpardavimus jas dirbtinai pakelia, kad nuolaida atrodytų didesnė, nei yra iš tikrųjų“, – sako A. Lukošius. Europos Sąjungos kainų nurodymo direktyva tokias praktikas ES elektroninėse parduotuvėse riboja, tačiau už ES ribų jos vis dar pasitaiko gerokai dažniau. Todėl apsiperkant ne ES veikiančiose elektroninėse parduotuvėse verta būti ypač atidiems ir kainų pokyčius stebėti iš anksto.

Įsitikinkite, kad svetainė yra saugi

Patikima interneto svetainė savo adreso pradžioje visuomet turės „https“. Papildoma raidė „s“ rodo, kad puslapis naudoja SSL sertifikatą, kuris šifruoja ir apsaugo lankytojų perduodamą informaciją. Be šio sertifikato jūsų duomenys gali būti lengviau pažeidžiami.

Patikimas puslapis turėtų pateikti aiškią ir išsamią kontaktų informaciją: fizinį adresą, telefono numerį, el. paštą ir nuorodas į socialinius tinklus. Taip pat verta patikrinti, ar nurodyti kontaktai realiai egzistuoja – ar adresą galima rasti internete ar „Google Maps“, ar numeriu pavyksta prisiskambinti. 

Papildomą saugumo barjerą sukuria ir tinklo lygmeniu veikiantys sprendimai, pavyzdžiui, interneto apsaugos paslauga. Ji automatiškai blokuoja žinomus sukčiavimo puslapius ir netikras elektronines parduotuves dar prieš jiems įsikeliant į naršyklę. 

Paslauga remiasi grėsmių žvalgyba ir DNS filtravimu, todėl pavojingi domenai atpažįstami per milisekundes – vartotojas į tokią svetainę tiesiog neįleidžiamas. 

„Kadangi apsauga veikia visame tinkle, jos nereikia diegti į atskirus įrenginius: visi prie tinklo prijungti telefonai, planšetės ar namų Wi-Fi įrenginiai automatiškai filtruoja rizikingas nuorodas. Tai ypač aktualu šiuo apsipirkimų sezono metu, kai sukčiai masiškai kuria naujas apgaulingas svetaines, o vartotojui kartais sunku atskirti tikrą pasiūlymą nuo apgavystės, – primena A. Lukošius.