Vartoja visi - ir genijai, ir beraščiai, visi jie skirtingai supranta ir vertina verslininko pasiūlytos sutarties sąlygas. Dėl to ir kyla klausimas - kas yra didesnė problema: ar vartotojų nesupratimas ir nesigilinimas į sutarčių turinį, ar verslo naudojimasis tokiu nesupratimu?
"Taisyti padėtį reikia, vartotojas beveik visada yra silpnoji pusė, pažeidžiama, nes dažniausiai nežino savo teisių. Verslai tuo naudojasi - aišku, ne visi. Yra sąžiningų verslų, kurie viską daro tinkamai, bet matome ir daug tokių, kurie naudojasi, tokių toli ieškoti nereikia.
Ypač tie, kuriems reputacinė žala neaktuali, srityse, kur priežiūra ne tokia aktyvi - ten atvejų daug, ant kiekvieno kampo„, - “Vakarų ekspresui" sakė vartotojų teises ginančios nepriklausomos asociacijos Vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius.
Gavo tai, ko neprašė
Klaipėdietė Renata buvo įsitikinusi, kad jos sutartis su vienu mieste veikiančiu sporto klubu galioja iki šių metų sausio pabaigos - taip buvo sulygta jos sudarymo metu.
Tačiau taip galvojo tik ji - sporto klubas laikėsi kitokios pozicijos.
"Mano sutartis baigėsi sausio 30 dieną, o sausio pradžioje gavau pranešimą apie išrašytą sąskaitą už vasario mėnesį.
Pasirodo, aš turėjau raštu prieš mėnesį pranešti apie norą sutartį nutraukti, aš to neužfiksavau ir tik po to išsiaiškinau. Aišku, sutartyje punktų daug, gal kažką ir pažymėjau. O kad nepasidomėjau, tai ir gavau sąskaitą„, - “Vakarų ekspresui" pasakojo moteris.
Kai ji įvykdė sąlygą ir sporto klubą raštu informavo apie norą nutraukti sutartį, paslaugos teikėjas neskubėjo to daryti - sporto klubas sugalvojo papildomų kliūčių.
"Iš pradžių siūlė, kad aš rasčiau žmogų, kuriam būtų galima perrašyti sutartį, bet aš nepanorau dar ir papildomai dirbti jiems ieškodama klientų. Dar ir vėliau paskambino, pasakė, kad sutartis bus nutraukta tada, kai bus apmokėta vasario mėnesio sąskaita - kitaip tariant, sumokėti pinigus už dar negautą paslaugą. Buvau priversta tai padaryti.
Bet ir sumokėjus su manimi susisiekę klubo atstovai kėlė dar vieną sąlygą - kad tam tikru elektroniniu paštu parašyčiau laišką ir juo informuočiau įmonę, kad sumokėjau už vasarį.
Nejaugi jie nesugeba to identifikuoti savo sistemose? Pajutau šiokį tokį vilkinimą, spaudimą. Manau, kad jie puikiai žino, kad mano sutartis baigiasi, kad paslaugos apmokėtos", - kalbėjo Renata.
Ji teigė sutartį sudariusi telefonu, kai paskambinęs klubo atstovas pasiūlė gerą kainą.
"Sutarties pasirašymas - lengvas ir greitas: man paskambino, pasiūlė gerą nuolaidą, ją pristatė kaip privilegiją man. Nereikėjo nieko rašyti, ir man sutarties neatsiuntė.
Čia ir keistumas - pasirašyti sutartį labai lengva, o norint ją nutraukti - vargo keliai", - teigė klaipėdietė.
Ne vienerius metus ir ne vieną sporto klubą lankiusi moteris sako, kad su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą ir to nesitikėjo, nes kitur sąlygos klientui išdėstomos kur kas aiškiau.
"Anksčiau sportavau kitame klube, ten - viskas paprasčiau: kai pasirašai sutartį, tai nuo tos dienos ir skaičiuojami pinigai už paslaugą, sutartis baigiasi - automatiškai baigiasi ir mokesčio skaičiavimas. Viskas paprasta, logiška.
Net nepagalvojau, kad kitur gali būti taip sudėtinga", - sakė Renata.
Klubas: sutartys - sąžiningos
„Vakarų ekspresui“ šią situaciją paprašius pakomentuoti sporto klubo, jo vadovas Mantas Badikonis atsakė, jog sutarčių su klientais sąlygos yra sąžiningos, o nesusipratimus su klientais visada stengiamasi išspręsti.
"Sporto klubo sutarties sąlygos yra sąžiningos ir atitinkančios visus Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.
Jei įvyko miskomunikacija tarp kliento ir mūsų, apgailestaujame ir maloniai prašome kreiptis į klientų aptarnavimą. Esame visuomet pasirengę išspręsti visus kylančius klausimus", - teigiama vadovo atsiųstame komentare.
Renatos vertinimu, tokio sporto klubo elgesio apgavyste laikyti negalima, nors ji mano, kad sutarties nutraukimo sąlygos tyčia apsunkinamos taip siekiant gauti papildomų pajamų.
"Mano manymu, toks sutarčių apsunkinimas yra specialus, nes kitą kartą žmonės gal ir nesupranta, gal atidėlioja to reikalo sprendimą, o tuo metu jam atsiunčiama nauja sąskaita.
Gal ir ne apgavystė, nors pinigus praradau - juk man nereikėjo to papildomo mėnesio, aš jo sąmoningai neužsakiau. Bet ir paslaugomis pasinaudojau, nors man pasiūlyta žemesnė kaina vasarį jau nebegaliojo - buvo brangiau", - sakė klaipėdietė.
„Vakarų ekspresui“ žinoma dar viena panaši situacija, kai telekomunikacijų bendrovė su Klaipėdos gyventoju telefonu sudarė sutartį dėl namų televizijos - šiuo atveju klientui pasiūlyti keli mėnesiai nemokamos paslaugos, tačiau vėliau įmonė pradėjo siųsti mėnesines sąskaitas.
Klientui sutartį užginčijus, bendrovė jam nesutiko pateikti telefoninio pokalbio, kurio metu neva susitarta dėl dviejų metų paslaugos teikimo, įrašo motyvuodama asmens duomenų apsauga ir reikalavo vykdyti įsipareigojimus bei siūlė tartis dėl mažesnio mėnesinio mokesčio.
Kai vyras pateikė skundą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT), ši pradėjo tyrimą ir pirmiausia pasiūlė galimybę šalims tartis taikiai - tik po to imtųsi ginčo nagrinėjimo.
Po šio pranešimo telekomunikacijų bendrovė nutraukė sutartį ir grąžino klientui sumokėtus pinigus - mat nuo skundo pateikimo VVTAT iki pasiūlymo tartis taikiai praėjo beveik 5 mėnesiai, o klientas už visą tą laiką mokėjo nenorėdamas įsiskolinti ir taip pakenkti savo kredito reitingui.
VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė sako, kad pagal Lietuvoje formuojamą kasacinio teismo praktiką verslininkas vartotoją privalo informuoti apie sutarčių sąlygas, o „informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai“.
„Vakarų ekspresui“ klaipėdietės ir sporto klubo santykius aiškindama specialistė pabrėžia, jog ir pats vartotojas turėtų domėtis sąlygomis ir kelti klausimus.
„Reikia nepamiršti, kad ir vartotojas turėtų būti aktyvus, rūpestingas ir domėtis sutarties, kurią ketina pasirašyti, sąlygų turiniu, susipažinti, kokie įsipareigojimai, teisės ir pareigos jį saistys su verslininku. Taigi, neatmestina ir paties vartotojo pareiga pačiam perskaityti sutarties tekstą, klausti sporto klubo, jei tam tikros sutarties sąlygos jam yra neaiškios ir nesuprantamos“, - teigia D. Malinauskienė.
Vartotojų aljanso atstovas D. Tracevičius irgi sutinka, kad savo teises išmanantis žmogus yra geriausia apsauga nuo „paslėptų“ sąlygų.
„Geriausia būtų jeigu vartotojai kuo daugiau žinotų apie savo teises. Verslas gali į sutartis prirašyti, ko tik nori, bet jeigu pažeidžiami įstatymai, tai sutartys yra niekinės, vartotojas jas iš savo pusės gali nutraukti. Toks yra teisės imperatyvas - jeigu kažkuri sutartis pažeidžia vartotojų teises, tai ji yra niekinė“, - kalbėjo D. Tracevičius.
Kas yra protingas vartotojas?
Visoje Europos Sąjungoje (ES) galioja nesąžiningos komercinės praktikos direktyva, kurios nuostatomis galima vadovautis sprendžiant panašius nesutarimus tarp pirkėjo ir pardavėjo.
Tarp pateikiamų potencialiai nesąžiningų sąlygų pavyzdžių išskiriamas ir automatinis terminuotų sutarčių pratęsimas - tokia galimybė savaime yra gera, tačiau nesąžininga dalimi gali būti laikomas pernelyg ankstyvas terminas, per kurį klientas privalo pranešti apie ketinimą nutraukti fiksuotą sutartį, kad ji automatiškai neprasitęstų.
Lietuvoje sutarčių nesąžiningos sąlygos apibrėžiamos Civiliniame kodekse, jis taip pat aiškina terminus dėl automatinio sutarčių pratęsimo, šie laikotarpiai įstatyme apibrėžiami kaip „neprotingai trumpas laikas“, o laikas, per kurį žmogus gali pranešti apie nesutikimą - „neprotingai anksti“.
Kas yra protinga? Kas yra per anksti, o kas - per vėlai? Jau čia gali kilti ginčas, kurio metu aiškinantis sutarčių sąlygas galvas laužyti gali tekti net teisininkams, o ką jau kalbėti apie teisės žinių neturinčius ir specifinių terminų nesuprantančius žmones.
Vartotojas beveik visada yra silpnoji ir pažeidžiama pusė, nes nežino savo teisių, o kai kurie verslai tuo pasinaudoja.
VVTAT specialistė D. Malinauskienė taip pat aiškino, kad teismams nagrinėjant konkrečius ginčus dėl sutarčių gali būti atsižvelgiama į vadinamąjį vidutinio vartotojo standartą.
Šis standartas - tai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluota koncepcija, bendrąja prasme reiškianti protingai atidų ir apdairų vartotoją: taip šią sąvoką aiškina Mykolo Romerio universiteto doktorantės Ievos Navickaitės-Sakalauskienės straipsnis.
Seimo narys, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigia, kad dabartinį reguliavimą būtina keisti, tačiau kol kas konkrečių iniciatyvų, kurias būtų galima svarstyti, nėra.
"Aš matau, kad kova už vartotojų interesą yra pagrindinė šiais laikais, nes dominuojančios įmonės yra linkusios monopolizuoti, užimti rinką, mes tampame priklausomi nuo tokių žaidėjų, su kuriais tikri civiliniai santykiai nevyksta.
Be jokios abejonės, reguliavimas turi tobulėti, bet aš neturiu einamojo klausimo Seime. O jeigu institucijos atneštų, žinau, kad ir Vyriausybės programoje užsimenama apie vartotojų teisių apsaugą, todėl bus įdomu pažiūrėti priemonių planą, ar ten bus šitie dalykai atliepti", - kalbėjo T. Tomilinas.
Dabartinės Vyriausybės programa išskiria vartotojų apsaugą ir griežtą rinkos dalyvių priežiūrą, tačiau konkretesni šios dalies punktai labiausiai orientuoti į sutartis su elektros tiekėjais.
Kaltas, kad nusipirko blogą prekę
Tačiau Seimo užkulisiuose jau tariamasi, kaip keisti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią net ir VVTAT sprendimu neteisiu pripažintas pardavėjas gali į ginčą įtraukti tarnybos nukentėjusiu pripažintą žmogų.
"Problema ta, kad verslas skundžia ne VVTAT sprendimą, o patį vartotoją, kuris ginče tampa atsakovu.
Čia didelė spraga, per metus tokių bylų pasitaiko apie 40.
Kai tik tos sumos didesnės, verslas yra suinteresuotas ginti savo poziciją teisme, dažniausiai yra taip, kad jis turi daugiau išteklių bylinėtis, o ieškinį gavęs vartotojas dažnu atveju su tuo susiduria pirmą kartą, taip pat neturi teisinio raštingumo ir yra pažeidžiamas.
Buvo vienas atvejis - ginčas dėl 400 eurų vertės durų baigėsi tuo, kad vartotojas pralaimėjo bylą ir dar turėjo padengti 4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas. Absurdiška situacija", - pasakojo Vartotojų aljanso tarybos narys D. Tracevičius.
Seimo narys T. Tomilinas sako, kad pakeitimų projektas dar nebaigtas rengti, nes situacija yra sudėtinga.
"Žmogus, dėl kažkokių pažeidimų pasiskundęs vartotojų teisių gynėjams ir gavęs iš jų palankų sprendimą, gali būti traukiamas kaip atsakovas civilinėje byloje tą pažeidimą padariusio asmens.
Ieškome pakeitimų variantų, bet nėra taip paprasta, yra sudėliotas projektas, bet jis kol kas ne toks, kad eičiau su juo į Seimo salę. Mes nesame iki galo įsitikinę, ar galima keisti taip, kaip norime, nagrinėjame konkrečias bylas, bandome atrasti problemos mastą, stadija dar nėra finalinė. Čia - kietas riešutėlis, sunkus teisinis atvejis", - teigė parlamentaras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą