Po 100 metų – naujas Šventosios uosto etapas: pradėta molų statyba

Projekto vertė siekia 38,23 mln. eurų, o darbus planuojama atlikti per 24 mėnesius.

Statyba po 100 metų

Šventosios uosto molų statyba oficialiai pradėta po 100 metų – tai vienas svarbiausių atkuriamo uosto infrastruktūros etapų. 

Bus pastatyti du molai – 647,5 m ir 402,5 m ilgio, įrengtos krantinės, 9 m pločio promenada. Projekto vertė – 38,23 mln. eurų, iš jų 18,8 mln. eurų sudaro ES finansavimas. 

Darbus planuojama atlikti per 24 mėn. Rugsėjo 11 d. oficialiai pradėta Šventosios jūrų uosto molų statyba – vienas svarbiausių atkuriamo uosto infrastruktūros etapų. 

Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos darbus atliks tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“, rašoma Palangos miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai. 

Bus pastatyti du išoriniai molai, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. 

Pietinis molas bus 647,5 metro, šiaurinis – 402,5 metro ilgio. Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, o palei visą jo ilgį – 9 metrų pločio promenada, tapsianti nauja vieša erdve prie jūros. 

Šiaurinis molas pirmiausia atliks uosto įplaukos kanalo saugos funkciją, sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų uosto įplaukos funkcionavimą. 

Projekte taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą, įrengti aptarnavimo infrastruktūrą. 

Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. 

Esant nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, terminas galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius. 

Šventosios uosto istorija neatsiejama nuo Lietuvos pastangų stiprinti savo ryšį su Baltijos jūra. 1925 m. balandžio 28 d. prie Šventosios upės žiočių buvo padėtas pirmasis uosto kertinis akmuo ir iškilmingai pradėta jo statyba. 1925–1926 metais buvo statomi pirmieji uosto įrenginiai ir molai.