Po įmonės bankroto - klausimai dėl vadovo veiksmų

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad ilgiau nei ketvirtį amžiaus veikusi medinių karkasinių namų gamybos bendrovė pernai kovą likviduota dėl bankroto, o jos nemokumo administratoriumi paskirtas Mantas Milinis.

Būtent jam ir kilo klausimas - ar bendrovė prie bankroto neprivesta tyčia.

Įtartini mokėjimai

M. Milinis 2024-ųjų pabaigoje kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir paprašė „Liskando“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl jo vadovo Antano Norvaišo neteisėtų veiksmų bei uždrausti jam penkerius metus vadovauti privačioms ar viešosioms organizacijoms.

A. Norvaišas bendrovei vadovavo nuo pat jos įkūrimo, jis taip pat buvo šio verslo akcininkas.

Bankroto administratorius teismui nurodė, jog „Liskando“ reikalai ėmė sparčiai blogėti, bet vadovas ne viską rodė finansiniuose dokumentuose, neatsiskaitė su kreditoriais.

„Tyčia, taip pat nusikalstamais veiksmais sukėlė bendrovės nemokumą, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“, - teigiama administratoriaus pareiškime teismui.

Jame taip pat teigta, kad A. Norvaišas apribojo kreditorių galimybę išieškoti skolas panaudojant „Liskando“ turtą.

Bankroto administratiorius siekia įrodyti, kad bankrotą lėmė ir vadovo neteisėti veiksmai.

Administratoriui taip pat kilo klausimų dėl grynųjų pinigų panaudojimo, įmonės lėšų naudojimo rezervuojant viešbutį Ispanijoje, 20 tūkst. eurų mokėjimų pačiam vadovui ir jo žmonai.

Tačiau šiemet balandį Klaipėdos apygardos teismas administratoriaus prašymo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu netenkino, o nutartį apskundus Lietuvos apeliaciniam teismui šis ją gegužės 29-ąją panaikino ir grąžino nagrinėti iš naujo.

Tokį Apeliacinio teismo sprendimą skundė ir pats A. Norvaišas, tačiau liepos 9-ąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai atsisakė priimti jo kasacinį skundą.

Buvęs vadovas šiame procese nesutiko su administratoriaus teiginiais ir siekė, kad sprendimas iš naujo nagrinėti tyčinio bankroto bylą būtų peržiūrėtas.

A. Norvaišas aiškino, kad mokėjimai už viešbutį skirti į komandiruotę išvykusiems darbuotojams, o pervedimas žmonai - tai skola jai.

„Juodoji“ buhalterija

Tarp nemokumo administratoriaus argumentų pripažinti „Liskando“ bankrotą tyčiniu nurodomas ir faktas, kad A. Norvaišas 2023 metais pripažintas kaltu dėl to, kad teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą bei dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo vengiant mokesčių.

Jam už tai skirta 10 tūkst. eurų bauda. Buvęs vadovas įpareigotas kartu su įmone atlyginti padarytą 43 tūkst. eurų žalą VMI ir 45 tūkst. eurų žalą „Sodrai“.

Šioje baudžiamojoje byloje liudiję buvę darbuotojai teismui sakė, kad atlyginimas buvo mokamas ir grynaisiais, kuriuos gaunant jiems „nereikėjo pasirašyti“.

Pats norėjo bankroto

Bendrovės bankrotą užpernai inicijavo A. Norvaišas, jo pareiškime teismui teigta, jog „Liskando“ veikla dėl koronaviruso pandemijos pradėjo strigti 2020 metais, kai smuko pardavimai Skandinavijoje, į kurią buvo eksportuojama beveik visa produkcija.

Gargždų bendrovei didelį smūgį sudavė ir Norvegijos mokesčių surinkimo tarnyba, kuri po įmonės veiklos patikrinimo pareikalavo sumokėti PVM už 2017-2019 metais importuotas prekes - tada jai pritrūko apyvartinių lėšų, negalėjo gauti paskolų.

Geriausiais laikais daugiau nei pusantro šimto žmonių įdarbinusi Gargždų bendrovė veiklą sustabdė ir darbuotojus atleido, kai „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo priverstinį skolų išieškojimą.

Teismo nutartyje dėl likvidavimo nurodoma, jog „Liskando“ skolos siekia beveik 2,8 mln. eurų, iš kurių 2,25 mln. eurų - Norvegijos mokesčių administratoriui, 108 tūkst. eurų - Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ - per 302 tūkst. eurų.

Iš viso teismas nustatė 26 bankrutavusios bendrovės kreditorius, likusios skolos įvairiems asmenims ir įmonėms siekia nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Registrų centro duomenimis, 1997-ųjų spalį Klaipėdoje „Liskandą“ įkūrė vienas Lietuvos ir trys Norvegijos piliečiai.

Bendrovė skelbė, kad gamina medinių konstrukcijų karkaso skydinius namus užsakovams Europoje. 2008-2021 metais metinės „Liskando“ pajamos išaugo nuo 5,4 iki 28,3 mln. eurų, o grynasis pelnas - nuo 5 tūkst. iki 1,27 mln. eurų. 2008, 2020 ir 2021 metais įmonė dirbo nuostolingai ir patyrė nuo 316 iki 650 tūkst. eurų nuostolį.