Ar po atšauktų sankcijų Baltarusijos trąšų gigantui kyla reali grėsmė perleisti krovinius latviams ir lenkams

Šis sprendimas, apimantis bankų sektorių ir strateginę trąšų pramonę, Lietuvoje sutiktas su dideliu nerimu ir griežta kritika.

Kas keičiasi? Sankcijų sąrašo revizija

Remiantis oficialiais pranešimais, JAV iš sankcionuojamų objektų sąrašo išbraukia:

• Finansų sektorių: Baltarusijos finansų ministeriją, „Belinvestbank“ ir Plėtros banką.
• Trąšų milžinus: Baltarusijos kalio bendrovę bei „Belaruskalij“.

Mainais į šį ekonominį atlaisvinimą pasiektas susitarimas dėl politinių kalinių – pranešama apie 15–20 asmenų paleidimą, iš kurių 15 turėtų atvykti į Vilnių. J. Coale’as patikino, kad sankcijų naikinimo procesas šį kartą vyks „daug greičiau“ nei įprastai.

V. Čmilytė-Nielsen: „Tai pagalbos ranka Putino režimui“

Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį JAV žingsnį įvertino kaip „blogą žinią“ visam NATO Rytų flangui. Jos teigimu, nors JAV vykdo dvišalį dialogą su Minsku, Lietuva ir Europos Sąjunga privalo laikytis savo principingos pozicijos.

„Strategiškai tai yra pagalbos ranka ne tik Lukašenkai, bet ir tiesiogiai nuo jo priklausomam Putino režimui, kurio ekonomika jau buvo atsidūrusi ant prarajos ribos“, – teigė liberalų lyderė. 

Ji pabrėžė, kad A. Lukašenka tiesiog vykdo „prekybą politiniais kaliniais“, o gauti pinigai leis Kremliui sutaupyti lėšas, kurios anksčiau buvo skiriamos Baltarusijos išlaikymui.

Vidaus politikos atgarsiai ir trąšų tranzito klausimas

Nors premjerė Inga Ruginienė po susitikimo su JAV pasiuntiniu teigė, kad pokyčiai Lietuvai turės teigiamą poveikį, ji griežtai atmetė spekuliacijas dėl skuboto „Belaruskalij“ trąšų tranzito atnaujinimo per Lietuvos geležinkelius. 

Vyriausybės vadovės teigimu, tokios diskusijos šiuo metu nevyksta.

Tuo tarpu opozicijos atstovai, įskaitant Igną Vėgėlę ir Petrą Gražulį, taip pat susitiko su JAV pasiuntiniu, tačiau detalių apie pokalbius neatskleidė. 

Tai rodo, kad JAV diplomatija Lietuvoje šiuo klausimu veikia labai plačiu frontu, apimdama ne tik valdančiuosius, bet ir opozicines jėgas.

Žemės ūkio sektorius: brangstančios trąšos ir nauji mokesčiai

Kol sprendžiami geopolitiniai galvosūkiai, Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis atkreipia dėmesį į praktines pasekmes ūkininkams. Dėl karinių veiksmų Irane trąšos brangsta visame pasaulyje, tačiau didžiausia grėsmė konkurencingumui įžvelgiama ne kainose, o naujajame ES anglies dioksido (CBAM) mokestyje. 

Vyriausybė šiuo metu svarsto galimybes stabdyti tam tikrų šio mokesčio nuostatų įsigaliojimą, kad apsaugotų vietos gamintojus.

Vytautas Sinica. „Tai nėra principinga. Tai kenkimas sau ir Ukrainai

© VE.lt fotomontažas / Vytautas Sinica

Politologas Vytautas Sinica kelia nepatogų klausimą: kam iš tiesų pasitarnavo 2021 metais įvestas draudimas baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą? 

Jo vertinimu, nors šis žingsnis buvo pristatytas kaip moralinis pasirinkimas, realybėje jis leido Rusijai perimti Baltarusijos krovinių srautus. 

Dar daugiau – dėl išaugusių trąšų kainų ir perimtų rinkos dalių Rusija tapo didžiausia kalio trąšų eksportuotoja pasaulyje.

Lietuva atsisakė tranzito pajamų, tačiau tuo pat metu paradoksaliai padidino trąšų importą iš pačios Rusijos. Tai, pasak politologo, nėra nei principinga, nei naudinga Ukrainai, nes Rusijos gaunami resursai tiesiogiai finansuoja jos karinę mašiną.

Nors konservatorių stovykla bet kokį siūlymą atšaukti sankcijas skuba krikštyti palankumu Kremliui, diskusija po truputį tampa dalykiškesnė. 

Net ir dalis valdančiųjų pradeda kelti sąlygas, kuriomis tranzito atnaujinimas būtų įmanomas ir prasmingas. V. Sinica pritaria šioms esminėms nuostatoms:

Saugumo garantijos: Baltarusija privalo nutraukti hibridines atakas (pavyzdžiui, meteorologinių balionų skrydžius).

Finansinė nauda gynybai: Tranzito kaina turėtų būti gerokai didesnė, o gautos pajamos skiriamos Lietuvos gynybai bei tiesioginei karinei paramai Ukrainai.

Teisinis švarraštis: Minskas turėtų atsisakyti visų ieškinių prieš Lietuvą dėl anksčiau taikytų ribojimų.

Lukašenka tarp dviejų ugnių

Dabartinė situacija rodo, kad A. Lukašenka, nors ir visiškai priklausomas nuo Maskvos, supranta prastėjančią Rusijos ekonominę būklę. Jei JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija tiesia derybų ranką, Minsko diktatorius greičiausiai ja pasinaudos, siekdamas išgyventi.

Lietuvai tai tampa pasirinkimo momentu: ar toliau laikytis senųjų klaidų, kurias V. Sinica sieja su buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interesais, ar pabandyti išlošti maksimalią naudą iš kintančių sąlygų. 

Net ir žymiausi Baltarusijos disidentai, tokie kaip Alešas Beliackis, ragina neatmesti derybų galimybės, jei tai padeda išlaisvinti politinius kalinius ir susilpninti Rusijos ekonominį dominavimą.

Lietuvos užsienio politikos saulėlydis

Lietuvos užsienio politikos formuotojai dažnai teigia, kad vertybės yra saugumo pagrindas. Jų logika tokia: jei remsime demokratiją kitur, patys būsime saugesni. 

Tačiau kritikai, kaip Valentinas Beržiūnas, atkerta, kad tokia „misionieriška“ veikla dažnai atlieka tik sociokultūrinę funkciją (vidaus auditorijai sutelkti), bet neatneša apčiuopiamos naudos valstybės saugumui ar ekonomikai.

Po 2024 m. rinkimų valdžią perėmę socialdemokratai kol kas demonstruoja inerciją. Pagrindinė problema – užsienio politikos ekspertų, galinčių pasiūlyti alternatyvą „vienmačiam“ kurpaliai, trūkumas.

Tačiau delsimas kainuoja brangiai.

Lietuvos užsienio politikai metas grįžti prie tradicinių saugumo ir ekonominių kriterijų. Tai nereiškia vertybių išsižadėjimo, tai reiškia jų įgyvendinimą per efektyvumą, o ne per tuščią retoriką.

Mūsų interesas – ne būti vieninteliais „teisuoliais“ izoliacijoje, o tapti aktyviais daugiamačio žaidimo dalyviais, kurie geba išnaudoti tarptautinės sistemos pokyčius savo valstybės gerovei.

Šalys įsipareigojo vieningai kovoti su hibridinėmis grėsmėmis

Nors šiuo metu klausimas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Latviją ar Lenkiją kelia didelę įtampą, tačiau realaus pavojaus, kad šios šalys masiškai perimtų krovinius iš Lietuvos, kol kas nėra.

Bendros deklaracijos: Visai neseniai (2026 m. vasarį) Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos premjerai pasirašė deklaraciją dėl išorinių sienų saugumo. Šiuo dokumentu šalys įsipareigojo vieningai kovoti su hibridinėmis grėsmėmis iš Baltarusijos pusės, o trąšų tranzitas yra tiesiogiai susijęs su šiuo saugumo kontekstu.

Prezidento patikinimas: Gitanas Nausėda ne kartą pabrėžė, kad gavo kaimyninių šalių vadovų pažadus nesudaryti vienašališkų susitarimų su Minsko režimu, kurie pakenktų bendrai sankcijų politikai.

Infrastruktūros ribotumas: Didžioji dalis „Belaruskalij“ logistikos grandinės buvo pritaikyta būtent Klaipėdos uostui (Birių krovinių terminalui). Latvijos ar Lenkijos uostų pritaikymas tokio masto krovai reikalautų didelių investicijų ir laiko, o tai politiškai rizikinga dabartinėmis sąlygomis.

Kur slypi realus pavojus?

Nors masiškai krovinių niekas „neatima“, egzistuoja tam tikros rizikos zonos:

Sankcijų apėjimo schemos: Pastebėta, kad nedidelis kiekis azoto trąšų (ne kalio, kuris sudaro pagrindinę „Belaruskalij“ dalį) praeityje patekdavo į ES per Latviją ir Lenkiją naudojant suklastotus kilmės sertifikatus (pvz., deklaruojant jas kaip Uzbekistano ar Kazachstano prekes).

Ekonominis spaudimas: Jei JAV ir toliau spaus ES švelninti poziciją dėl trąšų (argumentuojant pasauliniu maisto saugumu), kaimyninės šalys gali pajusti pagundą užsitikrinti papildomas pajamas savo uostams, jei matys, kad Lietuva vienintelė lieka „vertybiniame akligatvyje“.

Šaltinis: VE.lt archyvai / ELTA / Belta / Žinių radijas