Pagal naujas taisykles importuotojai, norintys įsigyti tam tikrų retųjų žemių elementų, taip pat išgrynintų metalų ir lydinių, iš kurių jie gaminami, privalės gauti specialų vyriausybės leidimą.
Kinija šiemet jau pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi žaliavų rinkoje – ypač retųjų žemių elementų, tokių kaip skandis, itris ir disprozis, – siekdama spausti Jungtines Valstijas po to, kai Trumpo administracija paskelbė apie naujus didelius muitus Kinijos prekėms.
Šalis kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio retųjų žemių kasybos, rafinavimo ir liejimo procesų bei apie 90 proc. magnetų gamybos.
Nuolatiniai magnetai, priešingai nei elektromagnetai, plačiai naudojami elektrinėse transporto priemonėse, vėjo jėgainėse, taip pat JAV karinės technikos gamyboje – pavyzdžiui, naikintuvuose F-35 ir kariniuose laivuose.
Pekinas naujas taisykles pristatė kaip „būtinas pagal šalies įsipareigojimus dėl neplatinimo ir nuoseklią poziciją tvirtai ginti pasaulinę taiką bei regioninį stabilumą“, teigiama vyriausybės atstovo ketvirtadienio pranešime.
„Iš esmės eksporto paraiškos, skirtos užsienio kariniams naudotojams, nebus patvirtintos“, – nurodoma tekste.
Be to, nustatomi papildomi apribojimai „galutiniams naudotojams, įtrauktiems į eksporto kontrolės ir stebėsenos sąrašus“, taip pat jų padaliniams.
Tuo metu Europoje visai neseniai Estijoje atidaryta pirmoji komercinio masto magnetų gamykla, siekiant sumažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą