Prakalbo apie draudimą rūkyti balkonuose: jei neįskųsite rūkiusiojo, 120 eurų baudą mokėsite patys

Pasirodo, kai kurie miestai per 3 metus dėl to nėra gavę nei vieno skundo. Kiti jų susilaukia kas mėnesį, tačiau nebuvo skirta nė viena bauda, mat niekas iki šiol nesugebėjo įrodyti šio nusižengimo.

Pašnekovai paminėjo, kad būna atvejų, kuomet žmonės skundžia rūkančiuosius, nors name net nėra uždrausta rūkyti. Gyventojai taip pat praneša apie rūkymą butuose, tačiau dėl to taip pat nieko negalima padaryti: kol balkonuose rūkyti draudžiama, butuose – galima.

Įdomu ir tai, kad už rūkymą balkone skiriamos dviejų tipų baudos: vienais atvejais ją gauna buto savininkas, kitais – nusižengimą padaręs asmuo.

Kad būtų uždrausta rūkyti, bent vienas turi pateikti prašymą

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis primena, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra draudžiama rūkyti: bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse bei daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.

Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjos Karolinos Sakalauskienės aiškinimu, jei asmuo nori, kad jo daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, jis turi pateikti prašymą savivaldybės administracijai.

Tuomet, pasak K. Sakalauskienės, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įformina sprendimą paskelbti, kad to daugiabučio namo balkonuose, terasose ir lodžijose draudžiama rūkyti.

Draudimas įsigalioja ne anksčiau nei praėjus 15 darbo dienų nuo įsakymo priėmimo dienos.

Tokiu atveju, anot G. Gatulio, už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakingi asmenys privalo informuoti daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkus apie šį draudimą, įrengti informacinius ženklus.

Nubausti nėra paprasta – būtina ne tik vaizdinė medžiaga

Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius paminėjo, kad asmenys policijai ar savivaldybės administracijai pranešti apie draudimo rūkyti pažeidimus gali tik tame daugiabutyje, kuriame jie patys yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje ar lodžijoje faktą ir aplinkybes:

„Pateikti objektyvius duomenis paprastai būna sudėtinga, kadangi įrodyti administracinės teisės nusižengimą reikia pateikiant atitinkamus įrodymus, kurie turi būti surinkti įstatyme numatytu būdu, t. y. teisėtai.

Tokie duomenys gali būti nuotrauka, vaizdo įrašas, ne vieno liudytojo parodymai, paties pažeidėjo prisipažinimas ir pan.“

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pabrėžė, kad, norint pranešti apie tokį nusižengimą, namo ir buto numeriai yra būtini.

Jis neslėpė, kad be įrodymų (nesant nuotraukų ar vaizdo įrašų) ir asmeniui neigiant nusižengimą, jis negali būti nubaustas.

Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas dar pridūrė, kad nuotraukose / vaizdo įrašuose balkone, terasoje ar lodžijoje rūkantis asmuo turi būti aiškiai matomas.

Šiaulių miesto savivaldybės atstovai pastebi, kad asmenys dažnai neužfiksuoja vykdomo pažeidimo, nenori ar paprasčiausiai negali nurodyti buto, kurio balkone rūkoma, apie rūkymą nori pranešti anonimiškai:

„Dažnai informuoja, kad rūko kaimynai, bet nežino, iš kurio buto. Todėl nustatyti rūkančiuosius – sudėtinga. Asmenys būna informuojami, kad pranešime nėra patvirtinta liudytojo tapatybė, kad pranešime turėjo būti nurodyti liudytojo duomenys (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ir kt.), pranešimas turėjo būti pasirašytas fiziniu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Pranešimuose pateikti duomenys nepatvirtina rūkymo fakto, neįmanoma nustatyti, ar asmens vykdyta veika turi administracinio nusižengimo požymių, taip pat neįmanoma nustatyti veiką vykdžiusio asmens.“

Kiek daugiabučių skirtinguose miestuose – draudžiama rūkyti?

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas nurodė, kad šiuo metu rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose draudžiama 2004-iuose Vilniaus daugiabučiuose. O nuo lapkričio 13 d. sąrašą papildė dar 11.

K. Sakalauskienė įvardijo, kad šis draudimas galioja maždaug 500 Kauno daugiabučių.

Klaipėdos miesto savivaldybės sąraše, anot L. Lapinsko, yra 293 tokie daugiabučiai.

Šiaulių miesto savivaldybėje rūkyti balkonuose, terasose ir lodžijose draudžiame 165 daugiabučiuose.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio, Panevėžyje tą draudžiama daryti 97 daugiabučiuose.

Alytuje – 59, Marijampolėje – 37, Mažeikiuose – 43 daugiabučiuose.

Suskaičiavo skundus: balkone rūkyti draudžiama, o bute – ne

Vilniaus savivaldybė, atstovo teigimu, skundų dėl kaimynų rūkymo daugiabučiuose, kuriuose – draudžiama rūkyti, gauna po kelis per mėnesį.

Kaune nuo 2021 m. sausio 1 d. dėl įvairių su tabaku susijusių nusižengimų buvo gauta 30 skundų. 

G. Gatulis išskyrė, kad dažniausiai ir kreipiasi būtent namų, kuriuose draudžiama rūkyti, gyventojai.

Jis pastebi, kad kartais gyventojai skundžiasi nepateikdami objektyvių įrodymų, t. y. fotonuotraukų, vaizdo įrašų ir pan.: „Todėl tokių pranešimų tyrimai yra sudėtingesni, reikalaujantys daugiau laiko, dažnu atveju – ir mažiau rezultatyvūs.

Taip pat gaunami ir tokie skundai, kai asmuo rūko bute, tačiau numatytas draudimas rūkyti taikomas tik daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose, o ne pačiame bute.“

Tą pastebi ir T. Martinaitis – anot jo, Panevėžyje iš viso buvo gauta vos keletas skundų dėl rūkymo balkonuose. Kita dalis skundų – dėl gyventojų, kurie po draudimo rūkyti balkonuose pradėjo tai daryti butuose.

Klaipėda nuo 2021 m. pradžios dėl rūkymo yra gavusi 35 skundus. Juos, anot atstovo, teikia kaimynai: „Pastebime, kad skundų dėl rūkymo balkonuose, lyginant su 2021 m., sumažėjo.“

Šiaulių savivaldybė dėl rūkymo minėtose vietose nuo draudimo įsigaliojimo yra gavusi 56 pranešimus. Atstovai paminėjo, kad keliuose iš daugiabučių, dėl kurių buvo kreiptasi, rūkymas net nebuvo uždraustas.

Mažeikiuose tokių skundų per beveik 3 metus buvo 12, Alytuje – vos 7, o Marijampolėje jų nebuvo nė vieno.

„Daugiausiai skundžiasi auginantys mažamečius vaikus, ypač vasarą, kai dažniau vėdinamos patalpos – atidaromi langai, balkonų durys“, – pastebėjimais dalinosi Mažeikių rajono savivaldybės atstovai.

Nepaskundęs rūkiusiojo baudą mokės savininkas?

G. Gatulis nurodė, kad už rūkymą daugiabučiuose, kuriuose tą daryti draudžiama, asmenys gali gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 50 eurų. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų.

Patalpų (butų), kuriuose buvo rūkoma, savininkams skiriama bauda nuo 30 iki 60 eurų. Nusižengimą pakartojus – nuo 60 iki 120 eurų.

Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus aiškinimu, jei, pavyzdžiui, balkone rūkė ne pats buto savininkas, o kitas asmuo, tai savininkas turi nurodyti ten rūkiusio asmens duomenis: vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą.

Jei šių duomenų buto savininkas nenurodo, tada jis yra baudžiamas minėta 30–120 eurų bauda.

Skundų gauna daugiausiai, bet per 3 metus – nei vieno nubausto

G. Gatulis atskleidė, kad Kaune per visą draudimo laikotarpį administracinės nuobaudos už rūkymą balkonuose buvo paskirtos 32 asmenims.

Klaipėdoje, atstovo teigimu, buvo pareikšta 12 žodinių pastabų ir surašytas 1 administracinio nusižengimo protokolas, t. y. skirta viena bauda.

Šiaulių miesto savivaldybė iš viso yra užregistravusi 45 su tabako įstatymo pažeidimu susijusias veikas, tačiau piniginės baudos paskirtos tik 9. Panevėžyje – 2.

O Mažeikiuose iš 12 skundų oficialiai įrodymus dėl rūkymo (nuotraukos, nurodomi konkretūs rūkę asmenys) pateikė tik 2 piliečiai – tiek ir buvo surašyta administracinių nusižengimų protokolų.

Kadangi Marijampolė negavo jokių skundų, nubaustų asmenų taip pat nėra. Baudų negavo ir nė vienas Alytaus gyventojas.

„Vienas atvejis buvo gautas su filmuota medžiaga. Tačiau tas namas Alytaus mieste dar nėra paskelbtas nerūkymo zona. Atliekant tyrimą eigoje paaiškėjo, kad faktai nepasitvirtino, nes, apklausus gretimai gyvenančius kaimynus, jie tai paneigė.

Pranešėjo pateikta filmuota medžiaga buvo labai prastos kokybės ir vadovaujantis ja nustatyti, kad ten buvo tas rūkantis asmuo, pritrūko faktų ir daugiau įrodymų. Asmuo, rūkęs savo balkone, buvo tik įspėtas“, – pasakojo Alytaus miesto savivaldybės atstovai.

O Vilniuje, skundų dėl rūkančių kaimynų gaunant kiekvieną mėnesį, iki šiol nėra nubaustas nė vienas asmuo.

Atstovo vertinimu, daugiausia tą lemia įrodymų neturėjimas. Vis tik, nepaisant to, gavę skundą viešosios tvarkos pareigūnai kreipiasi į skundžiamame bute gyvenančius žmones, informuoja juos apie draudimo rūkyti galiojimą, ragina laikytis įstatymo nuostatų, vardijo G. Grubinskas.

„Taip pat rekomenduojame skundą pateikusiems asmenims pasikalbėti su rūkančiais kaimynais, geranoriškai paraginti atsižvelgti į nerūkančių pastato gyventojų prieštaravimą“, – paminėjo jis.