Prekiautojai šiurpsta: vagia ir inteligentiški asmenys, net darželinukai ir pradinukai

Prekybininkai vienijasi, kad ilgapirščiai, į parduotuves einantys kaip į darbą, jų slenksčių nebeperžengtų. Siekiama, kad ne pirmą kartą pričiupti vagišiai į parduotuves būtų nebeįleidžiami galbūt net visus metus.

 

Prekybos įmonių asociacijos duomenimis, vagysčių iš maisto prekių parduotuvių per dvejus metus padvigubėjo, o ilgapirščių padaryti nuostoliai vienaip ar kitaip yra įskaičiuojami į prekių kainas.

„Už pakartotinius pažeidimus, tai yra vagystes iš parduotuvių, šių asmenų į prekybos vietas tam tikrą laiką būtų galima neįleisti. Turbūt ne tiek svarbu, kiek laiko jie nebus įleidžiami, kiek pats faktas, kad jų galima neįleisti“, – teigė asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Tokias sankcijas taikyti norėtų ne tik parduotuvės, bet ir degalinės. Teisingumo ministerija, įvertinusi prekybininkų idėją, žada savo sprendimą pateikti jau artimiausiu metu.

Etatiniai vagys

Prekiautojai šiurpsta: iš parduotuvių vagia toli gražu ne vien asocialūs, priklausomybių turintys, bet ir iš pažiūros tvarkingi, inteligentiški asmenys, net darželinukai ir pradinukai. Panevėžyje veikiančio prekybos centro „Vasaris“ direktorės Miglės Gruzdenės teigimu, vagystės iš parduotuvės – jų darbo kasdienybė.

„Pirmiausia reikia kelti mūsų šalies žmonių mentalitetą, bet tai ilgalaikė strategija, kuriai reikia didžiulių investicijų. O jos rezultatą būtų galima pajusti tik po kelių dešimtmečių“, – mano verslininkė.

Pasak jos, dabar belieka kaskart, kai pirkėjai išeina nesusimokėję už prekes, pranešti policijai. Apsaugos darbuotojai irgi keičiasi informacija apie etatinius profesionalius vagis. Neretai tokie ilgapirščiai keliauja iš vieno miesto į kitą ir parduotuvėse dirba ne po vieną.

Prekybos centras „Vasaris“

„Turime pavienių ir etatinių vagišių, ir tokių, kuriems tai gyvenimo būdas, kurie važinėja iš vieno miesto į kitą vogdami iš prekybos centrų. Bendradarbiaujant su kitų miestų kolegomis tokius galima greitai identifikuoti pagal jų elgesį, vogimo taktiką“, – pasakoja M. Gruzdenė.

Šokiruoja vaikai

Pasak M. Gruzdenės, žiūrint vaizdo kamerų įrašus matyti, kas į parduotuvę atėjo apsipirkti, o kas – vogti.

„Kai kitą kartą vėl įkliūva tas pats vagis, užtenka parodyti nufilmuotą jo vagystę ir jis geranoriškai atlygina žalą. Jeigu pavyko neįkliūti pirmą kartą, dar nereiškia, kad kiti kartai bus tokie sėkmingi“, – pabrėžia verslininkė.

Ją labiausiai šokiravo, kad vagia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Vyresnieji slapčia už skverno ar į rankinę kišasi alkoholinius gėrimus, kavą, brangesnes dešras, vaikai – saldumynus. Kaip pastebi prekybos centrų darbuotojai, saldainiais dažniau susivilioja atžalos tų šeimų, kurios šiuos saldumynus tikrai gali įpirkti.

„Vagia net darželinukai ar pirmokai. Kai apsivagia vaikai, pagailime ir perduodame juos tėvams. Nesinori gadinti vaikui gyvenimo su tam tikrais įrašais biografijoje. Tėvams dažniausiai irgi būna šokas“, – pasakoja M. Gruzdenė.

Neša viską

Prekybos centro „Bičiulis“ savininkas Nerijus Gvazdauskas mano, kad ilgapirščiai – visų prekybos vietų problema. Anot jo, vagiama viskas, ką tik pavyksta nepastebėtam išsinešti: alkoholis, kava, mėsos gaminiai, sūris, kosmetikos prekės ir kiti brangesni daiktai.

„Kokie tikrieji vagystės mastai, paprastai paaiškėja per reviziją, bet konkrečių skaičių negalėčiau atskleisti, nes tai gali būti ne tik dėl vagysčių, bet ir žmogiškųjų klaidų, galbūt kokia prekė buvo tiesiog neįmušta ar kitos priežastys“, – sako N. Gvazdauskas.

Prekybos centras „Bičiulis“

Pasak verslininko, parduotuvių vagys nėra kokia atskira žmonių grupė, kurią būtų galima iš karto identifikuoti – kartais apsivagia net ir tie, kurie iš pažiūros tam niekada nesiryžtų.

„Idėją apsivogusiųjų neįleisti į parduotuves palaikytume, nes baudos tikrai juokingos ir nuo vagysčių neatbaidančios. Šios problemos kažkaip turėtų būti sprendžiamos, nes nuostolius reikia kompensuoti. Kad ir kaip būtų, dabar juos turime įskaičiuoti į kainas“, – teigė N. Gvazdauskas.

Nusega net nuo pakabų

Ilgapirščiai neaplenkia ir turgaviečių. Panevėžio centrinės turgavietės direktorė Asta Pačekajūtė pasakoja, jog ne tokia ir retenybė, kai kliento kišenėje atsiduria koks pomidoras ar rūkytos dešros rinkė.

„Pasitaikė net atvejų, kai sugebėjo dešras pavogti iš vitrinos, pardavėjai nusisukus tik akimirkai“, – pasakoja turgaus direktorė.

Dažniau ilgapirščiai įsisuka į pramoninių prekių ar drabužių prekyvietes. Nugvelbti batus sudėtinga, mat turgaus prekeiviai ant prekystalių sudeda tik po vieną poros batą, bet smulkesni daiktai, kaip kojinės, apatiniai, pirštinės, net palaidinės, ir ne po vieną, tiesiog nusegamos nuo pakabų.

„Žmogus ateina matuotis drabužio ir paslapčia prigriebia dar ir kitus. Turguje turime nemažai vaizdo kamerų, kurios padeda tokius atvejus išsiaiškinti“, – sako A. Pačekajūtė.

Prašo nepirkti

Turgaus administracijai tenka sukti galvą ne tik dėl ilgapirščių, bet ir dažniausiai dėl nelietuviško gymio asmenų, siūlančių pirkti galbūt iš kitų prekybos vietų vogtų daiktų: kvepalų, drabužių, peilių ar kitų buities reikmenų.

„Nesuteikiame jiems prekybos vietos, vejame iš turgaus, bet apsisukę ir vėl čia. Su tokiais nelegaliais prekeiviais kovojame jau ne vienerius metus. Norime paprašyti ir pirkėjų sąmoningumo. Jei žmonės iš tokių „prekeivių“ nepirktų, jiems nebebūtų tikslo nei vogti iš prekybos centrų, nei vogtų daiktų perpardavinėti. Pirkdami iš jų žmonės tik skatina tokias vagystes“, – mano A. Pačekajūtė.

Anot turgaus direktorės, paprastai tokie asmenys toli nepabėga – sukiojasi kitose žmonių susibūrimo vietose, didesnėse mašinų stovėjimo aikštelėse.

„O jau kiek graudžių istorijų teko išklausyti, kaip jiems sunku pragyventi, kaip vaikai badauja, o kai kurie itin agresyvūs, pati ne kartą buvau iškoneveikta. Gal kam atrodome nehumaniški, kad tokius vejame iš turgaus, bet tikrai neleisime prekiauti prekėmis, kurios galbūt yra vogtos“, – pabrėžė A. Pačekajūtė.

Sankcijos griežtėja

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė teigė, kad tikslios statistikos, kiek prekybos centruose būna vagysčių, pareigūnai neturi, nors iškvietimų į prekybos vietas pasitaiko išties dažnai.

Baudžiamoji atsakomybė gresia tuomet, kai pavogtų daiktų vertė viršija 150 eurų.

„Panevėžio apskrityje vien šiemet įvykdytos 44 vagystės iš parduotuvių, kai buvo viršyta ši suma. Iki šiol asmenims, kurie įvykdydavo daug smulkių vagysčių, nuo baudžiamosios atsakomybės pavykdavo išsisukti, o dabar visas tas smulkias vagystes leidžiama sujungti į vieną bylą ir tuomet vagį jau galima patraukti atsakomybėn“, – apie griežtinamą tvarką kalbėjo O. Jukniūtė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder