Rekordinės užsienio investicijos: Klaipėdoje optimizmo mažiau

„Užsienio investicijų Klaipėdoje ir regione tikrai mažoka“, - patvirtina Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas, „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

Anot jo, Klaipėdoje daugiausia investuoja vietinis verslas arba jau anksčiau čia įsikūrusios užsienio kapitalo įmonės, o dėl užsienio investuotojų tai daugėja atvejų, kai jie net pasitraukia iš Klaipėdos.

Pernai apie tai paskelbė metalinių durų ir langų gamybos Danijos kapitalo įmonė „Vitral“. Prieš keletą metų iš Klaipėdos pasitraukė laidų automobiliams surinkimo Japonijos įmonė „Yazaki“.

„Šiandien pastebime tendenciją, kad ES fondų parama ir didieji projektai yra nukreipiami į Vilnių, kur jau sukuriama pusė šalies BVP“, - pažymi R. Juška.

Jis atkreipia dėmesį, kad šalyje deklaruojama regionų plėtros politika nelabai veikia, ir teigia, kad pramonininkai sieks diskusijos su naujuoju ministrų kabinetu, kad situacija keistųsi.

Kartu R. Juška išskiria Klaipėdos valdžios ir mero Arvydo Vaitkaus teigiamą indėlį sprendžiant vietos verslui ir pramonei aktualius klausimus.

Investicijų yra

Tiesa, E. Čivilis „Vakarų ekspresui“ teigė, kad pernai Vakarų Lietuvoje (Klaipėdos, Kretingos, Tauragės, Mažeikių, Telšių, Raseinių, Šiaulių apskrityse) investuoti nusprendė 4 įmonės (Klaipėdos rajone - 3), kurios planuoja sukurti 254 darbo vietas ir investuoti 80,6 mln. eurų į ilgalaikį turtą.

„Viešai apie planus paskelbė viena įmonė - “Intus Windows„, kuri Šiauliuose statys dar vieną gamyklą ir ieškos 150 specialistų. Kitos trys įmonės savo planų kol kas nusprendė neviešinti“, - sako E. Čivilis.

„Praėję metai nebuvo tokie sėkmingi kaip visą laiką. Suprantama, kad ta ekonominė aplinka veikia. Ypač užsienio investicijų pritraukimą. Situaciją vertinti reikia realistiškai pozityviai“, - sako „Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės“ vadovas Eimantas Kiudulas.

Anot jo, 2024 metais LEZ valdymo bendrovė pasirašė 4 investicijų sutartis, dvi iš jų - su investuotojais iš užsienio.

Tarp investuotojų yra ir Vokietijos įmonė, Klaipėdoje planuojanti gaminti komponentus vėjo jėgainėms. Jos pavadinimas kol kas neskelbiamas.

Tie patys sprendimai

„Siekiant į Vakarų Lietuvos regioną pritraukti daugiau TUI, galioja tie patys investicinės aplinkos gerinimo sprendimai kaip ir visoje Lietuvoje: konkurencingos finansinės paskatos, į ateities poreikius orientuota infrastruktūra (trūksta investicijoms paruoštų didesnių nei 20 ha sklypų), reguliacinės naštos mažinimas, talentų ruošimas ir pritraukimas“, - teigia E. Čivilis.

Anot jo, svarbi ir Klaipėdos strateginė pozicija, dėl kurio šis regionas turi didelį potencialą būti vienu iš Lietuvos žaliųjų technologijų centrų. 

Tai lemia strateginė jūrų uosto pozicija ir Baltijos jūros atsinaujinančios energetikos vystymo potencialas. „Tačiau tam reikalingi ryžtingi ir valstybės, ir regiono žingsniai - aiški vizija ir strategija, kaip planuojame tapti žaliųjų kompetencijų centru. 

Vien bendrinių šalies privalumų (infrastruktūros, talentų ar verslo aplinkos) nepakaks, norint privilioti inovatyvias, strategines žaliąsias technologijas vystančias ir gaminančias įmones“, - sako E. Čivilis.

Interviu Eltai E. Čivilis išskyrė „fintech“ sektoriaus plėtrą Lietuvoje, kalbėjo apie „fintech“ kompetencijų centrą ir vadino tai Lietuvos konkurenciniu išskirtinumu. Taip pat pateikė pavyzdį šio sektoriaus įmonės, kuri pasirinko Lietuvą visos savo veiklos Europoje centru.

„Netgi JAV pagrindinis vienaragis „DriveWealth“, gavęs licenciją, pasirinko savo visos Europos būstinę steigti Lietuvoje“, - pridūrė jis.

O štai Klaipėdai sunkiai sekasi konkuruoti su Vilniumi ir Kaunu ne tik dėl „fintech“, bet ir dėl bendrai startuolių ekosistemos kūrimo mieste.

„Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad per praėjusius metus iš viso patvirtinti 47 TUI projektai, kurie sukurs daugiau nei 3 tūkst. naujų darbo vietų, bus investuoti 351 mln. eurų. Tai ženkliai daugiau nei 2023 metais, kai investuota 207 mln. eurų.