Rusiška nafta ir toliau išlieka Europos dėmesio centre

Nuties naują naftotiekį

Graikija ir Bulgarija ketvirtadienį pradėjo įgyvendinti planus tiesti žaliavinės naftos naftotiekį.

Taip siekiama užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Per Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo (Rumen Radev) vizitą Atėnuose abiejų ES kaimynių energetikos ministrai pasirašė susitarimo memorandumą.

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis (Kyriakos Mitsotakis) teigė, kad projektas, sujungsiantis Graikijos miestą Aleksandrupolį su Bulgarijos Juodosios jūros miestu Burgasu, padėdamas išstumti rusišką produkciją, sustiprins regiono energetinį saugumą.

Žaliavinė nafta būtų tanklaiviais pristatoma į Aleksandrupolio uostą, o iš ten naftotiekiu tekėtu į Burgasą, kur yra vienintelė Bulgarijos naftos perdirbimo gamykla.

Graikija jau tiekia gamtines dujas Bulgarijai kitu dujotiekiu.

Pernai Rusija sustabdė gamtinių dujų tiekimą Bulgarijai, dėl karo Ukrainoje pašlijus Maskvos ir ES santykiams.

Šis planas keičia ankstesnę, dar 1995 metais sukurtą schemą, pagal kurią Bulgarija ir Graikija ketino tiekti rusišką žaliavinę naftą į Burgaso uostą, o paskui vamzdynais - į Aleksandrupolį.

Sankcijos vis dar apeinamos

Rusija naudojasi Ispanijos autonominio miesto Seutos, įsikūrusio Viduržemio jūros pakrantėje Šiaurės Afrikoje ties Gibraltaro sąsiauriu, uostu, kaip perkrovimo punktu naftos į Azijos ir Afrikos uostus eksportui.

Tai pažeidžia ES taisykles, reglamentuojančias sankcijų Rusijai taikymo tvarką, pareiškė grupė Ispanijos Europos Parlamento deputatų.

Jie pateikė Europos Komisijai raštą, kuriame ragino ES valdžią reaguoti į susidariusią situaciją ir užkirsti rusų tankeriams kelius į Europos šalių uostus.

Į EK kreipėsi EP nariai Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont), Klara Ponsati (Clara Ponsati) ir Antonijus Kominas (Antoni Comin).

Pasak jų, nepaisant to, jog JAV ir ES stengiasi visokeriopai apriboti Rusijos tarptautinės prekybos galimybes, dideli rusiškos naftos kiekiai ir toliau keliauja į pasaulines rinkas.

„Nuo tada, kai Europos Komisija įvedė embargą rusiškai naftai, naftą, dujas ir anglis gabenantys europiniai, maždaug 16 mln.

Dedveito tonažo (dydis, rodantis kokios masės krovinį laivas gali saugiai gabenti - DWT) talpos tankeriai atliko šimtus reisų iš Rusijos uostų.

Minėtas kiekis sudaro 40 proc. visų išplaukusių laivų DWT. Daugiau negu 100 tokių partijų iškeliavo į ES uostus.

Nuo 2022 metų gruodžio iki 2023 metų sausio iš Rusijos uostų buvo išsiųstos 689 tarptautinės iškastinio kuro partijos", - priminė EP deputatai.

Ryšium su tuo politikai atkreipė dėmesį į Seutos miestą, kuriuo, pasak jų, naudojasi savo krovinius į Aziją ir Afriką gabenanti Rusija.

Jie taip pat pasidomėjo ar Ispanijos vyriausybė informavo EK apie šią situaciją ir paprašė užtikrinti, jog būtų laikomasi Rusijai įvestų sankcijų, o Rusijos laivai nebegalėtų pasiekti pagrindinių ES šalių uostų.

„Ispanijos miestas Seuta naudojamas kaip rusiškos naftos perkrovos punktas. Nedideli, „Aframaks" tipo, iki 700 000 barelių talpos tankeriai pakraunami Rusijos Baltijos jūros uostuose, tokiuose kaip Primorskas ir Ust-Luga.

Kai tik šie tankeriai pasiekia Seutą, nafta perpumpuojama į labai didelius, iki dviejų milijonų barelių talpinančius, rusiškus laivus.

Tuomet pastarieji išplaukia į Afrikos ir Azijos uostus", - teigiama EP deputatų parengtame rašte.

Praėjusių metų gruodžio 5 d. įsigaliojo Europos Sąjungos embargas žalios rusiškos naftos importui jūrų transportu.

Tą pačią dieną Australijoje, ES ir „Didžiojo septyneto" šalyse pradėjo galioti kainų rusiškai naftai lubos - 60 JAV dolerių už barelį. Jos taikomis trečiosioms šalims jūromis tiekiamai naftai.

respublika.lt