Seimas ketina priimti naują viešojo sektoriaus darbuotojų algas nustatantį įstatymą

Į šį įstatymo paketą įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc. kilimą, kaip su švietimo profesinėmis sąjungomis, išskyrus streikuojančią Andriaus Navicko Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjungą, sutarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Siūlomais pakeitimais tęsiama viešojo sektoriaus reforma, keičiamas biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas.

Pagal projektą, pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami atsižvelgiant į naują pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.

Įstaigų vadovams būtų paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98). Išimtis numatyta tik trūkstamų profesijų sąraše esančioms pareigybėms, tarptautinį pripažinimą pelniusiems kultūros ir meno darbuotojams arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.

Projekte numatyta, kad konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai būtų diferencijuojami pagal tokius kriterijus, kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas. Jie būtų numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais. 

Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti. 

Siūlomais pakeitimais būtų dar labiau reglamentuota pedagogų darbuotojų darbo užmokesčio tvarka.

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios padidėtų 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, bendras padidėjimas sudarytų 30 procentų.

Tokiu pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Planuojama padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas (netiesioginio darbo valandų skaičių), jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės alga kiltų nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.

Pareiginės algos didėtų daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad nepriėmus šio įstatymo kitąmet išvis bus neįmanoma mokėti atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie nėra valstybės tarnautojai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, priėmus paketą didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių, o mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų kilti 7 procentais.