Šildymo sezonas 2023: kur kainos išaugs labiausiai ir kas gali pretenduoti į kompensacijas

Pabrangęs biokuras pora centų kilstelės šilumos kainas, tačiau daugiausiai vis dar mokės nuo gamtinių dujų priklausantys miestai, prognozuoja šilumos tiekėjų atstovai. Prie biokuro dar neperėjusi sostinė šią žiemą degins mazutą, dėl ko tikisi išlaikyti panašias kainas į pernykštes. Intensyviau daugiabučių namų renovaciją vykdę miestai išloš, tačiau šalyje vis dar renovuota vos 11 proc. namų.



 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius prognozuoja, kad šiais metais, kaip ir visuomet, mažiausiai už šildymą mokės tie miestai, kurie savo šilumos ūkį pertvarkė biokurui.

Tiesa, biokuras taip pat nėra toks pigus kaip prieš metus. Jis „Baltpool“ biržoje šiandien kainuoja virš 40 eurų/MWh, o pernai panašiu metu kainavo 20 eurų/MWh.

Šilumos kainoje biokuro kaina sudaro apie 60 proc., sako tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Vaidotas Jonutis / „Baltpool“

„Kita dalis yra fiksuoti įmonės kaštai – atlyginimai, turto amortizacija, reguliuojamas pelnas, eksploatacijos kaštai. Šiemet biokuro kaina pakilo apie 100 proc. iki 46 eurų/MWh lyginant su pernai metais. Pagrindinė to priežastis – biokuro importo iš Baltarusijos sustabdymas.

Tačiau pernai didėjo ir atlyginimai, elektra – kiekviena įmonė gali turėti skirtingas kainas – todėl galutinės šilumos kainos padidėjimas miestuose gali skirtis priklausomai nuo minėtų aplinkybių“, – 15min komentavo jis.

Vis dėlto gamtinių dujų, kurios yra antras pagal populiarumą šilumos gamyboje naudojamas kuras, kainos per metus išaugo dar daugiau, maždaug nuo 40 eurų/MWh iki šiandieninės 170 eurų/MWh.

Tiesa, gamtinių dujų kaina pastarąsias savaites krenta, o rugpjūtį buvo pasiekusi ir 350 eurų/MWh piką.

Visa tai lemia, kad nors biokurą naudojančiuose miestuose šilumos kaina augs, ji nebus tokia aukšta kaip Vilniuje. Sostinė vis dar laukia Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projekto biokuro bloko projekto, kuris turėtų sumažinti jos priklausomybę brangių kuro šaltinių.

Valdas Lukoševičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Nors Vilniui iki šiol nepavyko visiškai persiorientuoti prie biokuro, dėl jau minėto VKJ projekto vėlavimo, tačiau šiam šildymo sezonui buvo pristatyta naujovė – gamtines dujas sostinė keis pigesniu mažasieriu mazutu.

„Jeigu jiems pavyks realiai pakeisti didelę dalį dujų į mazutą, tai kaina sezono metu didės nedaug arba bus netgi panaši. Kituose miestuose dujų dalis yra labai nedidelė. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose dujų dalis sudaro nuo kelių iki keliolikos procentų ir bandoma tas dujas pakeisti skystu kuru, jeigu kainos ir toliau bus aukštos“, – 15min kalbėjo V.Lukoševičius.

Jis prognozuoja, kad dėl dvigubai brangesnio biokuro nei pernai, šilumos kainos didėtų labai apytiksliai 20–30 proc.

„Dar prisideda ir kiti faktoriai – elektra brangesnė, resursai, medžiagos ir tas irgi turės įtakos. Tie miestai – o jų absoliuti dauguma – vidutinio dydžio, dideli ir netgi maži arba naudoja pilnai biokurą arba dujų dalis yra labai nedidelė. Prie praėjusių metų kainos prisidės maždaug 2 centai“, – kalbėjo V.Lukoševičius.

Vilniaus šilumos tinklai / Sauliaus Žiūros nuotr.

Pašnekovas prognozavo, kad šilumos kainos Vilniuje sezono metu vidutiniškai sieks apie 11 ct/kWh, o kituose didesniuose Lietuvos miestuose – apie 6–8 ct/kWh.

„Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas Gerimantas Bakanas teigė, kad gamtines dujas mazutu pakeitusioje sostinėje kainos tikriausiai bus labai panašios kaip praėjusiais metais.

„Jau galima matyti, pagal mūsų paskelbtą spalio mėnesio kainą, kuri yra 8,9 ct už kWh: jeigu lyginti su praėjusių metų vidurkiu, 8,6 ct/kWh, tai beveik tas pats lygmuo, ypač įvertinant, kad biokuras brango beveik tris kartus“, – kalbėjo G.Bakanas.

V.Jonutis teigė, kad šiuo metu tiksliai atsakyti, kiek kuro pokyčiai lems šilumos kainas sostinėje, yra sudėtinga: esminiais kriterijais taps ne tik pačios dujų ir mazuto kainos, bet ir aplinkos taršos leidimų kaina bei mazuto akcizo dydis.

„Iš viešai skelbtos informacijos apie sandorių kainas galima būtų daryti prielaidą, kad deginant mazutą kainos galėtų kristi 30 proc. ir daugiau“, – kalbėjo specialistas.

Tiesa, yra tokių miestų, kurie lieka itin priklausomi nuo dujų – tai dažniausiai maži miesteliai arba nedaug objektų aptarnaujantys šilumos tiekėjai.

Gerimantas Bakanas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Vilniuje yra Fabijoniškių kvartalas, ten daugiaaukščiai šildomi vien dujomis, ten kaina jau dabar formuojasi ties 20 ct/kWh ir daugiau – pabaigos nematyti, nes dujos yra labai brangios“, – pavyzdį V.Lukoševičius.

Nuo dujinių katilų labai priklauso ir tokių miestelių, kaip Nemenčinė, Nemėžis, Velžys, šilumos ūkiai.

Žiemos orus prognozuoti sudėtinga

Tiek šilumos suvartojimas, tiek jos kaina visuomet priklauso nuo orų – jeigu žiema bus šalta, mokėti teks daugiau.

Orai taip pat lemia šildymo sezono pradžią ir pabaigą. Anksčiau šildymo sezonas būdavo pradedamas, kai tris dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra būdavo žemesnė nei 10 laipsnių, tačiau šiandien tai yra tik rekomendacija.

Bet kuris pastatas gali nuspręsti pradėti šildytis, jeigu tam pritaria jo gyventojų dauguma, o bendrą šildymo sezono pradžią savivaldybės taip pat skelbia savo nuožiūra. Tačiau, savaime suprantama, tenka atsižvelgti ir į temperatūrą.

Pirmoji šalyje šildymo sezoną rugsėjo 28 d. pradėjo Trakų savivaldybė.

Tarp didmiesčių pirmasis startavo Panevėžys. Šis Aukštaitijos miestas gyventojų būstus pradės šildyti nuo pirmadienio, šiuo pavyzdžiu svarsto pasekti ir Šiauliai. Tuo tarpu kiti šalies didieji miestai dar lauks vėsesnių orų.

Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas 15min sakė, kad paskelbimo apie šildymo sezoną sostinėje būtų galima tikėtis už savaitės, tačiau galutinį žodį tars savivaldybė.

„Mes jau dabar esame pasiruošę. Priklausys nuo temperatūros – savaitgalį matėme, buvo ir +17, tačiau panašu, kad [šildymą] galėtų pradėti nuo 10–12 d. Bet jei užsilaikys šiluma, gali užsitęsti ir iki 14 d.“, – sakė įmonės vadovas.

Vis dėlto, pašnekovai sako, kad pagal rudens prognozuoti, kokia bus žiema, negalima.

„Užpraėjusi žiema buvo labai švelni, praėjusi buvo priešingai, šaltoka, o kas bus šią žiemą, sunku pasakyti. Tai turės didžiulę įtaką – tai lems ne tik suvartojimą. Jeigu yra labai šalta ir trūksta biokuro katilų galios, tada pikams padengti įjungiami dujiniai ir skysto kuro katilai. Tokia gamyba – tris kartus brangesnė nei biokuras, ir jeigu būtų šalta žiema, prasidėtų kainų šuolis“, – kalbėjo V.Lukoševičius.

Didžiausias šilumos poreikis būna gruodį, sausį, vasarį – šalčiausiais metų mėnesiais.

Iki metų pabaigos kuru apsirūpinta

V.Lukoševičius teigė, kad nors dėl apsirūpinimo kuru šildymo sezonui buvo baimių, blogiausios prognozės nepasitvirtina. Šilumos tiekėjai yra jau užsitikrinę ir dujų, ir biokuro kontraktus bent iki metų pabaigos.

„Panašu, kad „Achemos“ sustojimas, kitų stambių dujų vartotojų sustojimas atlaisvina didesnius dujų kiekius. Situacija yra tokia, kad dujos parduodamos ilgalaikiais kontraktais tik kainomis, kurios susietos su biržos kainomis. Negalime pasakyti, kokios jos bus. Pagal dabartines indikacijas, jos bus aukštos“, – kalbėjo pašnekovas.

Tuo tarpu biokuro rinkoje, anot pašnekovo, vyksta „nervų karas“ – laukiama signalo.

Biokuras / Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr.

„40–50 eurų už MWh atrodė labai aukšta kaina, bet net ir už ją kartais neparduoda. Kai kurie biokuro tiekėjai jau parduoda, nes, matyt, bijo, kad neliktų su tuo biokuro kiekiu iki pavasario. Biokuras brangesnis apie du kartus, bet trūkumo bent jau kol kas nesijaučia“, – sakė ekspertas.

Pasak V.Lukoševičiaus, sandėliuose biokuro yra, bet laukiama dar geresnių kainų. Rinką galėtų išjudinti neseniai paskelbtas pranešimas, kad Valstybinė miškų urėdija (VMU) irgi ruošiasi gaminti biokurą.

Renovacija tarifų nesumažins, bet šildymo sąskaitas apkarpys

Vienus prasčiausių šiluminio efektyvumo rezultatų demonstruoja seni, sovietiniai daugiabučiai. Skaičiuojama, kad jų Lietuvoje yra daugiau nei 40 tūkst.

Kai kurios savivaldybės renovacijos projektus vykdo gerokai sparčiau nei kitos. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybėje renovuota 57 proc. namų. Tiesa, ši savivaldybė nėra didelė, tad realiai renovuoti 47 namai.

Renovuotų namų kiekiu žymiai išsiskiria Panevėžio miesto savivaldybė, kurioje renovuota 46 proc. namų, arba 402 namai. Daugiau nei trečdalis daugiabučių taip pat renovuota Ignalinos rajono, Palangos miesto ir Jonavos rajono savivaldybėse.

Renovacija jau prasidėjusi / Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr.

Nors tokiose savivaldybėse šilumos tarifai dažniausiai yra vidutiniai, renovuotuose namuose šilumos suvartojimas bus žemesnis, dėl ko žemesnės bus ir gyventojų sąskaitos.

Didmiesčiuose, išskyrus Panevėžį, padėtis yra gerokai prastesnė. Štai nors Vilniuje renovuota daugiausia, 520 namų, tai nesudaro nei 9 proc. visų renovuotinų miesto daugiabučių.

Šiauliuose šis rodiklis siekia 8,2 proc., Kaune – 6,4 proc. Klaipėda atrodo kiek geriau – renovuota 14,7 proc. daugiabučių.

Vis dėlto iš viso Lietuvoje bendras renovacijos rodiklis siekia apie 11 proc.

Tad didžioji dauguma centrinį šildymo paslaugą gaunančių gyventojų ir šią žiemą turės plačiau praverti pinigines.

„Per metus tos renovacijos reikšmingai nepadidėjo, nepasikeitė, kad per galėtume sakyti, kad kažkas stipriai sutaupys ir dėl to sumažins. Atskirtuose miestuose taip, yra skirtingi pasiekimai, bet tai daugiau vienetai, dešimtys namų, bet ne masiškai“, – kalbėjo V.Lukoševičius.

Renovacija / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Padaryti ką nors per likusį laiką iki žiemos yra beveik neįmanoma, nebent mažosios renovacijos sprendimą vieną kitą, bet pagelbėti vartojimo požiūriu gali tik einamosios taupymo priemonės. Kai žiema prasideda, ne laikas renovuoti pastatus“, – pridūrė jis.

G.Bakanas taip pat teigė, kad sostinės šilumos ūkiui renovacija neturės įtakos.

„Mes tokių tendencijų nematome. Nors labai daug komunikavome apie tai, didelio pokyčio [šia linkme] nematome“, – kalbėjo jis.

Kokių kompensacijų gyventojai gali tikėtis?

Kaip ir kasmet, taip ir šį šildymo sezoną gyventojai gali tikėtis valstybės paramos.

Visiems centralizuoto šildymo paslaugą gaunantiems gyventojams šiai ir kitai žiemai pratęsta 0 proc. pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui.

Pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms priklausantys gyventojai, kaip ir kasmet, gali tikėtis ir tiesioginių kompensacijų už šildymą.

Nuo šių metų į kompensacijas gali pretenduoti ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai.

Gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 294 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (3 VRP – 441 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.

Šildymo kaina / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 eurų, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 441 eurų.

Norėdami sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gyventojai gali pasinaudoti www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Svarbu pabrėžti, kad tokia būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru, pavyzdžiui, malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir panašiai.

Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas. Pavyzdžiui, kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja vienas gyvenantis asmuo, jam galioja 50 m2 normatyvas.

Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2. Tad, pavyzdžiui, nepasiturinti keturių asmenų šeimai būtų taikoma 70 m2 normatyvas.

Trišalės tarybos posėdžio akimirka / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Rugsėjo pabaigoje taip pat buvo supaprastinta kompensacijų už šildymą mokėjimo ir prašymų teikimo tvarką – dirbantys gyventojai kompensacijas galės gauti iki šildymo sezono pabaigos paramos paprašius vieną kartą, o ne kas tris mėnesius, kaip yra dabar. Tokia tvarka galiotų iki 2024 metų šildymo sezono pabaigos.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, šiais metais dėl kompensacijų kreipsis apie 20-30 proc. daugiau gyventojų.

Pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), bendras kompensacijų gavėjų skaičius siekė apie 243 tūkst.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder