Siūlymas dėl fiksuotų būsto palūkanų teikiamas viešam svarstymui

Siūloma įpareigoti bankus pasiūlyti žmonėms bent dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent penkerių metų fiksuota arba – kaip ir dabar – kintama palūkanų norma.

Siūloma nustatyti, kad jeigu bankas negalės pasiūlyti fiksuotos palūkanų normos, tuomet privalės pasiūlyti, kap sumažinti kintamų palūkanų svyravimo rizikai ir ją valdyti bent penkerius metus.

Toks įpareigojimas būtų taikomas tik bankams, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų ir kurie pajėgūs  apsidrausti nuo finansinės rizikos. 

Visuomenė teikti pastabas projektui galės 10 darbo dienų, pranešė Finansų ministerija. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, jog siekiama, kad žmonės derėdamiesi dėl būsto paskolos turėtų ne tik teorinę, bet ir realią galimybę pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų – šios esą suteikia apsidraudimą nuo jų svyravimo.  

Anot jo, pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc.  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė kiek anksčiau vasarį sakė, kad įpareigojus šalies bankus siūlyti gyventojams būsto paskolas su bent penkeriems metams fiksuotomis palūkanomis, naujiems kitų Europos Sąjungos šalių bankams būtų sudėtinga teikti tokias paskolas Lietuvoje. Be to, pasak jos, būsto paskolų rinkoje dėl to nebūtų didelių pokyčių, tačiau padėtų proceso biurokratija. 

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas anksčiau sakė, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas – jis turėtų būti bent 15 metų. 

Nekilnojamojo turto analitikai sakė abejojantys, ar toks įpareigojimas bankams bus patrauklus pirkėjams. Vis dėlto jie mano, kad tokia tvarka skolinimąsi gali padaryti palankesnį. 

Dėl pataisų dar spręs Vyriausybė, o Seimui jas planuojama pateikti pavasario sesijoje, jis įsigaliotų nuo 2025 metų gegužės.

Teigiama, kad Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Kartu, anot projekto autorių, neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis.

LB duomenimis, pernai vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 proc.