Dabar jie yra integruoti į posėdžių salės diskusijas, investavimo strategijas ir reguliavimo darbotvarkes visame pasaulyje. Šis pokytis yra ne tik naujo pelno siekimas, bet ir prisitaikymas prie skaitmeninės ekonomikos ir besikeičiančių klientų lūkesčių patenkinimas.
Suvokimo poslinkis
Tradicinės investicinės įmonės jau seniai atsargiai žiūri į kriptovaliutas ir kitą skaitmeninį turtą, daugiausia dėl susirūpinimo dėl nepastovumo, riboto reguliavimo ir saugumo rizikos. Dėl šių problemų dauguma senųjų institucijų buvo nutolę.
Tačiau pastaruoju metu patobulinta infrastruktūra ir reguliavimo aiškumas pradeda keisti šį suvokimą. Labiau apibrėžti signalai iš JAV, Europos ir Azijos reguliavimo institucijų, kartu su augančia institucine paklausa, paskatino daugelį įmonių iš naujo įvertinti savo poziciją.
Keletas didelių bankų ir turto valdytojų, įskaitant JPMorgan Chase, Fidelity ir BlackRock, pradėjo arba tvarko skaitmeninio turto pasiūlymus. „Fidelity“ dabar leidžia instituciniams klientams pirkti, parduoti ir saugoti kriptovaliutų turtą per specialų skaitmeninio turto skyrių.
BlackRock įžengė į Bitcoin ETF rinką ir investavo į su blockchain susijusią infrastruktūrą. Šie žingsniai rodo, kad vis labiau pripažįstama, kad skaitmeninis turtas gali atlikti diversifikuotų investicijų portfelių vaidmenį.
Šis pokytis vyksta ir kitose rinkose. Lietuvoje investuotojų susidomėjimą sulaukia tokios monetos kaip Solaxy, Snorter, BTC Bull, MIND Of Pepe, Best Wallet Token, SUBBD. Kai kurie pateko tarp pelningiausios kriptovaliutos pastaraisiais mėnesiais.
Jų kainas formuoja pasiūlos ir paklausos dinamika, investuotojų nuotaikos, kurias dažnai lemia socialinė žiniasklaida, nuolatiniai technologijų atnaujinimai, stiprios projektų komandos ir besikeičiantys reguliavimo pokyčiai.
Kitas veiksnys yra jų gebėjimas valdyti nepastovumą. Šie elementai padeda paaiškinti, kodėl naujesni mažos kapitalizacijos projektai gali greitai gauti naudos ir kodėl tradicinės įmonės pradeda skirti daugiau dėmesio.
Institucinė paklausa ir klientų lūkesčiai
Viena iš pagrindinių perėjimo prie skaitmeninio turto priežasčių yra didėjanti didelę grynąją vertę turinčių asmenų ir institucinių klientų paklausa.
Šie klientai nebetenkina tradiciniais akcijų ir obligacijų siūlymais. Daugelis nori skaitmeninio turto ne tik dėl galimos grąžos, bet ir dėl diversifikavimą ir inovacijas savo investicijų portfeliuose.
Visų pirma naujesnės kartos investuotojai yra skaitmeniniai vietiniai gyventojai, kurie patogiai naudojasi mobiliosiomis piniginėmis, kriptovaliutų biržomis ir decentralizuotomis finansų platformomis.
Kai ši grupė tampa turtingesnė, jie tikisi, kad jų finansų patarėjai ir turto valdytojai pasiūlys prieigą prie šių rinkų. Jei nepatenkinsite šio poreikio, gali tekti prarasti klientų kartą fintech startuoliams ir kriptovaliutų įmonėms.
Kai kurios įmonės atsakė siūlydamos netiesioginį poveikį per kriptovaliutų produktus, biržoje prekiaujamus fondus ir „blockchain“ investicinius fondus.
Kiti žengia toliau, integruodami saugojimo sprendimus, statydami skaitmeninio turto prekybos centrus ir tyrinėdami tradicinio turto, pvz., nekilnojamojo turto, akcijų ir prekių, ženklinimo galimybes.
Rizika, reguliavimas ir infrastruktūra
Nepaisant didėjančio susidomėjimo, skaitmeninio turto integravimas į institucijų portfelius toli gražu nėra paprastas.
Reguliavimo neapibrėžtumas tebėra pagrindinė kliūtis, ypač regionuose, kuriuose mokesčių tvarka, turto klasifikavimas ir ataskaitų teikimo taisyklės vis dar keičiasi.
Mokesčiai kelia vis didesnį susirūpinimą, nes šalys skiriasi dėl to, ar kriptovaliuta yra nuosavybė, valiuta ar finansinės priemonės.
Tai turi įtakos tai, kaip apskaičiuojamas kapitalo prieaugis, kaip dažnai turi būti pranešama apie sandorius ir kas sukelia mokestinę prievolę.
Įmonės turi vadovautis nenuosekliomis taisyklėmis, sumažindamos mokesčių poveikį ir reguliavimo riziką. Daugelis dabar pasitiki tarptautiniais mokesčių konsultantais, siekdami struktūrizuoti savo akcijų paketą ir išvengti reikalavimų nesilaikymo.
Saugumas ir globa taip pat kelia iššūkių. Tradiciniai saugotojai pritaiko savo sistemas, kad galėtų tvarkyti privačius raktus, išmaniąsias sutartis ir blokų grandinės auditą – įrankius, kurie labai skiriasi nuo įprastų.
Kai kurios įmonės bendradarbiauja su kriptovaliutų saugotojais, siūlančiais apmokestinimui paruoštą infrastruktūrą, o kitos kuria vidines sistemas, kad išlaikytų kontrolę ir padidintų skaidrumą.
Licencijuotų skaitmeninio turto saugotojų ir nepriklausomų blokų grandinės auditorių augimas nuolat gerina pasitikėjimą ir atitikimą. Institucinio lygio platformos, tokios kaip Coinbase Institutional ir Anchorage Digital, dabar siūlo saugias, auditui palankias ir mokesčių reikalavimus atitinkančias saugojimo paslaugas.
Mokesčių institucijoms didinant kontrolę, sistemos, palaikančios tikslią mokesčių ataskaitų teikimą realiuoju laiku, tapo būtinybe, o ne prabanga.
Tradicinio turto ženklinimas
Be kriptovaliutų, tokių kaip Bitcoin ir Ethereum, tradicinės investicinės įmonės pradeda tyrinėti žetoninius vertybinius popierius.
Tai realaus pasaulio turto skaitmeninės atvaizdos, išleistos ir parduodamos „blockchain“ platformose. Tokenizavimas gali pailginti atsiskaitymo laiką, sumažinti išlaidas ir išplėsti prieigą prie nelikvidžių rinkų.
Pavyzdžiui, privataus kapitalo fondas gali išleisti skaitmeninius žetonus, atstovaujančius portfelio įmonės akcijoms.
Tada šiais žetonais būtų galima lengviau prekiauti antrinėse rinkose, padidinant likvidumą ir pritraukiant didesnį investuotojų ratą.
Panašiai nekilnojamojo turto vystytojai ženklina nuosavybės akcijas, kad sudarytų dalinę nuosavybę, sumažindami kliūtis mažmeniniams ir smulkiems investuotojams patekti į rinką.
Ši tendencija ypač patraukli rinkose, kuriose tradicinės sistemos yra lėtos, brangios arba ribotos. „Blockchain“ pagrindu veikiančios platformos žada supaprastinti operacijas, sumažinti tarpininkų skaičių ir sukurti visą parą veikiančias rinkas, o tai ryškus kontrastas tradicinėms rinkos valandoms ir senoms kliringo sistemoms.
Konkurencinis spaudimas ir strateginės investicijos
Skaitmeninio turto įtaka jaučiama ir dėl konkurencinio spaudimo. Fintech įmonės, kriptovaliutų biržos ir decentralizuoti finansų protokolai atitraukia klientus nuo tradicinių firmų siūlydamos lankstesnes ir pigesnes paslaugas.
Reaguodamos į tai, daugelis senų įmonių investuoja į arba įsigyja įmones skaitmeninio turto erdvėje, kad paspartintų naujoves ir išlaikytų aktualumą.
Kai kurie užmezga partnerystes su „blockchain“ infrastruktūros teikėjais, kad sukurtų savo skaitmenines platformas.
Kiti kuria vidines laboratorijas, kad ištirtų naudojimo atvejus – nuo išmaniųjų sutarčių ir žetonų išdavimo iki tiekimo grandinės finansavimo ir skaitmeninės tapatybės patvirtinimo.
Ši strateginė investicija neapsiriboja produktų kūrimu, ji taip pat apima talentų įgijimą, nes įmonės pasitelkia blokų grandinės kūrėjus, kriptovaliutų atitikties ekspertus ir kibernetinio saugumo specialistus, kad sukurtų vidines galimybes.
Išvada
Skaitmeninis turtas nebėra rinkos niša, jie keičia tradicinių finansų pagrindus. Investicinės įmonės, kurios kažkada skeptiškai žiūrėjo į kriptovaliutas, dabar aktyviai investuoja į skaitmeninio turto infrastruktūrą, tiria tokenizaciją ir tenkina besikeičiančias savo klientų nuostatas.
Ši pertvarka nėra be rizikos, tačiau pagreitis yra aiškus. Šioje erdvėje pasiseks toms įmonėms, kurios subalansuos inovacijas su reguliavimu, saugumą su prieinamumu ir tradicines vertybes su skaitmeniniu sklandumu.
Skaitmeninio turto integravimas į pagrindinius finansus nebėra klausimas, ar, o kaip ir kada.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą