Skandalingųjų dušinių savininkė pratrūko: galvosopiu virtusią vilą slapta bando įsiūlyti krepšinio garsenybei

Iki šiol tik viena kryptimi teisėsaugos stumtas ginčas dėl Palangos kopose išdygusių vadinamųjų dušinių statybos teisėtumo lėtai pajudėjo atgal – Vilniaus apygardos teismas bylą įpareigojo nagrinėti iš naujo.

Prokurorų jau užbaigtas ginčas dėl dušinių statybos teisėtumo vis dar tęsiasi teismuose, o Palangos savivaldybė vilos savininkei klaipėdietei Natalijai Zolotnitckajai yra skyrusi administracinę baudą už pastato naudojimą ne pagal paskirtį.

Nors ši bauda apskųsta teismui, antrus metus lyg vogčiomis į vilą atvažiuojančių savininkų nervai, atrodo, neišlaikė – daugiau nei prieš mėnesį pasklido žinia, kad prabangiai įrengtas pastatas prie jūros parduodamas už 7 milijonus eurų.

Tiesa, apie pastato pardavimą nėra skelbiama viešai. Objektą pirkti turtingiausiems šalies asmenims siūloma privačiai.

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, tokio pasiūlymo yra sulaukęs ir Lietuvoje lankęsis NBA žaidžiantis krepšininkas Jonas Valančiūnas, taip pat žinomi šalies verslininkai.

Sprendimai buvo slėpti

Savininkės bandymus atsikratyti probleminio pastato galėjo paskatinti ir teismuose tebesitęsiantis ginčas dėl statybos teisėtumo.

Sprendimą dėl Palangos dušinių statybą vertinusių prokurorų nutarimų teisėtumo Vilniaus apylinkės teismas priėmė nesusipažinęs su pačiais nutarimais ir dėl to neatskleidęs bylos esmės.

Tokį žemesnio teismo trūkumą nurodė rugpjūčio pradžioje Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos (NNTVA) apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.

Vienintelė dušinių statybos teisėtumą ginčijanti visuomeninė asociacija prokurorų nutarimus teismui skundė nemačiusi pačių nutarimų. Rašydami savo motyvus visuomenininkai rėmėsi tik jiems atsiųstais prokurorų nutarimų aprašymais.

Sprendimą nuo pareiškėjos slėpti savo nutarimą prokuratūra grindė prieš trejus metus generalinio prokuroro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, pagal kurias apsiribojama tik priimto sprendimo motyvų išaiškinimu, kai nurodomas galimas viešojo intereso pažeidimas nepažeidžia paties pareiškėjo teisių ir interesų.

Anot prokurorų, dėl to NNTVA net neturinti teisės ginti viešojo intereso su ja tiesiogiai nesusijusio objekto byloje.

Prokuratūra savo sprendimus nuo visuomenės slėpė teisindamasi ir tuo, kad nutarime pateikiami duomenys apie privatų asmenų gyvenimą.

Kertasi su įstatymu

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad generalinio prokuroro įsakymu patvirtintos rekomendacijos negali pakeisti Prokuratūros įstatymo nuostatų, kurios numato, kad teismui skundžiamas aukštesniojo prokuroro nutarimas, o ne nutarimo aprašymas.

Jokių išlygų dėl besikreipiančio asmens interesų pažeidimo ar dėl kitų asmenų privataus gyvenimo duomenų įstatyme nėra numatyta.

Tuo remdamasis apygardos teismas padarė išvadą, kad ir teismui turėjo būti pateikti prokurorų priimti nutarimai, kurie privalėjo būti išnagrinėti įvertinant jų teisėtumą ir pagrįstumą.

Priimant sprendimą dėl prokuroro nutarimo teismui nepakanka vien fakto, kad įrodymai buvo surinkti.

Anot Vilniaus apygardos teismo, turi būti įvertinti ir prokurorų veiksmai: ar surinkti tinkamos apimties duomenys, ar surinktų įrodymų pakanka faktams nustatyti, ar nebuvo padaryta aiškių vertinimo ir teisės normų taikymo klaidų.

Į prokurorų atsikalbinėjimus dėl byloje esančių asmenų privataus gyvenimo duomenų teismas atkirto, kad tokie duomenys gali būti nuasmeninami, o ta dalis bylos medžiagos pripažįstama kaip nevieša.

Turės pateikti medžiagą

Teikdami skundą visuomenininkai prašė, kad pats apeliacinis teismas priimtų sprendimą dėl prokurorų nutarimų teisėtumo.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas tai daryti atsisakė, nes skundžiamų dokumentų nematęs pirmosios instancijos teismas liko neišnagrinėjęs esminių aplinkybių, turinčių įtakos ginčo teisiniam įvertinimui.

Be to, ginčą iš karto išsprendus apeliacinėje instancijoje šalims būtų apribota teisė į apeliaciją.

Bylą grąžinus Vilniaus apylinkės teismui šis jau pareikalavo visos Klaipėdos apygardos prokuratūros surinktos bylos medžiagos – 13 tomų, taip pat prokurorų priimtų nutarimų, su kuriais galės susipažinti ir skundą pateikusi visuomeninė asociacija.

Dėl aplinkosaugos skųstis teismui gali visi

Vilniaus apygardos teismas įvertino ir prokuratūros priekaištus, esą NNTVA neturinti teisės ginti viešojo intereso, nes ginčijamas objektas su pareiškėja nėra susijęs ir jokių jos interesų nepažeidžia.

Remdamasis teismų praktika Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad dėl galbūt pažeisto viešojo intereso teisėsaugą informavęs asmuo gali skųsti jo netenkinusį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui. Todėl NNTVA net neprivalėjo tokios savo teisės įrodinėti Orhuso konvencijos pagrindu.

Orhuso konvencijos šalys yra įsipareigojusios užtikrinti teisę visuomenei gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.

Orhuso konvencijos įgyvendinimą nacionalinėje teisėje užtikrina Aplinkos apsaugos įstatymas, pagal kurį suinteresuota visuomenė ar jos atstovai turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje teisėtumą.