Skandinavų kapitalo įmonėje – duomenų vagyste įtariamas darbuotojas

Pastaruoju metu vis dažnesni atvejai, kai vagiami jautrūs klientų duomenys. Vienas naujausių skandalų – trumpalaikės automobilių nuomos bendrovės „City Bee“ duomenų vagystė, kai anoniminiai įsilaužėliai pavogė daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvoje registruotų klientų asmens duomenis ir juos paskelbė viename interneto forumų.

Kiek tyliau nuskambantis, tačiau vis dažniau pasitaikantis atvejis, kai buvę verslo bendrovių darbuotojai įsidarbina pas konkurentus, jiems ant lėkštutės atneša jautrius, konfidencialius duomenis – tikėtina, mainais už geras darbo sąlygas ar papildomą atlygį.

Šiuo metu Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl jautrių duomenų, sudarančių komercinę paslaptį, vagystės iš vienos nekilnojamojo turto priežiūros bendrovės ir galimo jų perdavimo kitai šioje rinkoje konkuruojančiai įmonei UAB „SOL Baltic“.

Skandinavų kapitalo bendrovė „SOL Baltic“ teikia nekilnojamojo turto priežiūros paslaugas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Įmonė priklauso tarptautinei nekilnojamojo turto priežiūros ir palaikymo paslaugas siūlančiai bendrovei „SOL“, kuri kaip šeimos įmonė įsteigta 1848 m. Suomijoje. 

Šiuo metu bendrovė teikia paslaugas Baltijos šalyse, Suomijoje, Švedijoje ir Rusijoje. Įmonės interneto svetainėje skelbiama, kad „SOL Baltic“ aptarnauja apie 1000 klientų, joje dirba apie 2,3 tūkst. darbuotojų, jos metinė apyvarta yra 29 mln. eurų.

Portalo duomenimis, daugiau kaip 10 metų vienoje Lietuvos įmonėje dirbęs ir joje gerai vertintas darbuotojas šiemet nusprendė keisti darbą.

Tačiau išeidamas pas konkurentus išsinešė ne tik šioje įmonėje įgytą patirtį, bet ir komercinę paslaptį sudarančią informaciją: klientų kontaktus, plėtros planus, darbuotojų duomenis, kainų skaičiavimo metodikas. Sutapimas ar ne, netrukus konkuruojanti įmonė, kurioje įsidarbino vyras, iš jo buvusios darbovietės perėmė itin stambų klientą.

Kadangi tiek ankstesnė, tiek dabartinė darbovietė dalyvauja tame pačiame versle, nukentėjusi įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o ši nedelsdama pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Portalo duomenimis, apie „SOL Baltics“ naujojo darbuotojo galimai nusikalstamą veiką buvo informuoti įmonės vadovai ir akcininkai.

„SOL Baltics“ vykdančioji direktorė Agnė Grendelė Alfa.lt teigė žinanti, kad šio darbuotojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tikino, kad skandinavų kapitalo bendrovė jokiais iš kitos įmonės galimai pavogtais duomenimis nesinaudojo.

A. Grendelė neigė ir tai, kad stambaus kliento perėmimas iš konkuruojančios įmonės kaip nors susijęs su darbuotojo, pavogusio jautrius konkurento klientų duomenis, įdarbinimu.  

Komercinė paslaptis saugoma įstatymu

Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis teisininkas Henrikas Stelmokaitis paaiškino, kad Lietuvoje įstatymai darbuotojams draudžia išsinešti darbdavio konfidencialią informaciją. O būtent tokią informaciją, kuri sudaro komercinę paslaptį, minėtas darbuotojas esą ir išsinešė.

„Į šią informaciją įeina klientų duomenys įvairiausiais rėžiais. T. y. ne tik tai, su kuo įmonė bendravo, bet ir papildomą informaciją, pavyzdžiui, kada su klientais buvo kontaktuota, kaip kontaktuota ir pan.

Tokius duomenis kita įmonė gali panaudoti savo veikloje: atsekti tam tikras tendencijas, perprasti verslo modelį ir darbo metodus.

Atitinkamai, jeigu šios informacijos nežinotų, konkurencinė aplinka būtų sąžiningesnė ir abi įmonės turėtų vienodas sąlygas konkuruoti“, – sakė teisininkas.

H. Stelmokaičio teigimu, komercinė paslaptis Lietuvoje yra saugoma įstatymais. Atitinkamai bet kuri įmonė tokią informaciją saugo nuo konkurentų, nes komercinė paslaptis gali būti gyvybiškai svarbi siekiant išlikti rinkoje.

„Klientų įmonių pavadinimai savaime nėra tokia vertinga informacija. Bet labai detalus sąrašas įmonių, su kuriomis dirbama, jau gali būti vertingas. Tuo komercinė paslaptis skiriasi nuo paprastų duomenų“, – aiškino jis. 

Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą. Teismo sprendimu neteisėtai tokiais duomenimis pasinaudojusiai įmonei gali tekti atlyginti konkurentui padarytą žalą.

Baudžiamojo kodekso 198 str. 1 dalis nustato, kad tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Baudžiamojo kodekso 211 str. nustato, kad tas, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais taikoma todėl, kad įstatymų leidėjas tokią informaciją laiko labai vertinga ir siekia ją apsaugoti griežtomis baudžiamosiomis priemonėmis.

Jeigu darbuotojai nusikalstamai nešios informaciją iš vienos įmonės į kitą, liksime be sąžiningos konkurencijos.

O kai nėra konkurencijos, pirmiausia nukenčia vartotojas“, – pastebėjo teisininkas. 

Dėl informacijos vagystės patiriama konkreti žala

H. Stelmokaitis pasakojo, kad įmonės, kurių komercinės paslaptys dėl nusikalstamos kai kurių darbuotojų veikos tampa žinomos konkurentams, patiria konkrečią finansinę žalą. Tačiau teisme tokią žalą įrodyti yra gana sudėtinga. Mat duomenys dažniausiai vagiami slapta ir nukentėjusi pusė ne visada žino, kas pavogta ir kokia žala tiesiogiai dėl to patirta.

„Jeigu konkurentas, pasinaudodamas tokiais duomenimis, nuvilioja klientą, nebūtinai pavyks nustatyti, kad tai įvyko būtent dėl duomenų vagystės.

Todėl gan nelengva užduotis nuketėjusioms įmonėms įrodyti, kad jos patyrė žalą ir kad yra konkretus priežastinis ryšys tarp žalos, duomenų vagystės ir šių duomenų neteisėto panaudojimo.

Vis dėlto, kai didžiausi klientai pereina dirbti pas konkurentus, įmonė gali suskaičiuoti, kiek pajamų per metus planavo uždirbti, kiek kainavo tokio kliento pritraukimas ir komercinių paslapčių, kurios ir padėjo sudaryti sutartį su klientu, sukūrimas.

Rėžių gali būti labai daug: tiek praeities nuostoliai – kas jau yra investuota, tiek dabartiniai – kiek lėšų reikia išlaikyti darbuotojams, kurie buvo skirti konkrečiam projektui, tiek negautos ateities pajamos, nes klientas išėjo pas konkurentą“, – vardijo pašnekovas. 

Vis dėlto, teisininko nuomone, įmonėms, kurios turi stiprius ekonomistus, tvarkingai veda apskaitą, galimai padarytą žalą apskaičiuoti nėra sudėtinga. Mat pastatų priežiūros rinka nėra tokia sudėtinga ir kompleksinė, kaip, pavyzdžiui, aviacijos sektorius, kur bilieto kainos gali keistis bet kada pasikeitus degalų kainoms.

„Šiuo atveju yra akivaizdūs įrodymai, kokie duomenys buvo paimti ir, tikėtina, atskleisti konkuruojančiai įmonei, kurioje įsidarbino nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo. Todėl priežastinio ryšio tarp patirtos žalos dėl perimto kliento ir pavogtų duomenų nustatymas ir įrodymas nėra labai sudėtingas“, – mano H. Stelmokaitis.

Gresia finansiniai nuostoliai ir reputacijos praradimas

Įmonių patiriama žala, kai pavagiamos komercinės paslaptys ir jomis pasinaudojus konkurentai perima klientus, gali siekti nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų eurų.

Jeigu būtų įrodyta, kad įmonė pasinaudojo neteisėtai įgytais duomenimis ir dėl to gavo pranašumą rinkoje, jai gali tekti ne tik atlyginti padarytą žalą pagal Konkurencijos įstatymą.

„Be abejo, nukentėtų ir tokios įmonės reputacija, nes su įmone, kuri naudojasi konkurentų komercinėmis paslaptimis, nedaug kas norės toliau dirbti“, – mano H. Stelmokaitis.

Net jeigu koks piktavalis ir siūlo pirkti ar kitu būdu pasinaudoti neteisėtai gautą konkurento komercinę paslaptį, sąžiningas verslininkas tokį asmenį, teisininko nuomone, turėtų pavaryti šalin. 

„Įstatyme labai aiškiai parašyta, kad tokio pasiūlymo priėmimas prieštarautų sąžiningai verslo praktikai“, – pastebėjo H. Stelmokaitis. Anot jo, laisvoji rinka nėra vieta, kur negalioja jokios taisyklės, teisė ir visuotinai priimti moralės principai.

„Geraisiais papročiais besivadovaujančioje rinkoje pavogtus konkurentų duomenis atnešusiam asmeniui turėtų būti aiškiai pasakyta: ačiū, mums neteisėtai įgytų kitų įmonių komercinių paslapčių nereikia.

Tačiau niekas nedraudžia su žmogumi bendrauti ir išsiaiškinti, kokios aplinkybės skatina jį darbovietę pakeisti.

Kita vertus, jeigu darbuotojas ateina su kitos įmonės komercinėmis paslaptimis, potencialus darbdavys turėtų susimąstyti, ar jis nevogs duomenų ir naujoje darbovietėje. Ypač tokioje rinkoje, kur komerciškai jautrūs duomenys yra vertingi“, – svarstė teisininkas.

H. Stelmokaičio teigimu, komercinių paslapčių neteisėto atskleidimo ir panaudojimo bylos Lietuvoje nėra retos, tačiau jos gerokai sudėtingesnės nei skolų išieškojimo ieškiniai. Tokiose bylose įrodyti padarytą žalą dažniausiai įmanoma tik pateikiant netiesioginius įrodymus.

„Tačiau šiuo atveju akivaizdumas tas, kad yra užfiksuota, kurie duomenys paimti. Be to, sutampa kai kurių klientų santykių nutraukimas su buvusiu darbdaviu ir naujų santykių sudarymas su darbdaviu, pas kurį įsidarbino jautrią komercinę informaciją paėmęs asmuo. Taigi, yra ir tiesioginiai, ir netiesioginiai įrodymai, kad pažeistos nukentėjusios įmonės teisės“, – sakė teisininkas.   

 „Sol Baltics“ vadovė: mes niekaip nesusiję su to darbuotojo veiksmais

– Mūsų duomenimis, jūsų įmonė įdarbino darbuotoją, kuris iš ankstesnės darbovietės galimai pavogė jautrius ir konfidencialius duomenis, sudarančius komercinę paslaptį. Šio darbuotojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar jums tai žinoma? – Alfa.lt klausė „SOL Baltic“ vykdančiosios direktorės A. Grendelės.

– Žinoma.

– Ar šio darbuotojo atžvilgiu jūsų biure buvo atlikti kokie nors procesiniai veiksmai?

– Ne. Mes nesusiję. Mūsų kompanija ir šio darbuotojo veiksmai niekaip nesusiję.

– Ar pasinaudojote tais atneštais duomenimis, kurie galimai sudaro kitos įmonės komercinę paslaptį?

– Pakartoju, mes niekaip nesusiję su šito darbuotojo veiksmais, kurie buvo vykdyti anksčiau. Nieko nežinau, ką jis darė. Ir jeigu ką nors darė, neturiu ką pakomentuoti. Visiškai tai niekaip nesusiję su mūsų kompanija.

– Ar jis dar dirba jūsų kompanijoje?

– Dirba, taip. Bet jis dirba kitose pareigose, negu dirbo iki šiol.  

– Kaip vertinate tokią veiklą, kai iš įmonės vagiama jautri informacija ir perduodama konkurentams?

– Mūsų kompanija tikrai pasisako prieš tokius veiksmus. Mes tikrai nepalaikome tokių dalykų. Nežinau net ką pakomentuoti. Kad iš mūsų kompanijos tokie dalykai yra nepriimtini. Tai mūsų darbuotojai žino. Tikrai turime deklaraciją, kad bet kokie atvejai, kurie galėtų riboti konkurenciją, ar kokie nors neteisėti veiksmai, mūsų įmonė prieš tai pasisako griežtai prieš.

– Yra įtarimų, kad po to, kai tas darbuotojas pas jus atėjo, pas jus perėjo ir jo buvusio darbdavio, jūsų konkurento, stambus klientas. Ar galima tai kažkaip susieti?

– Ne, tikrai negalima. Derybos buvo vykdomos aštuonis mėnesius iki to didelio kliento atėjimo.

Tai aštuoni mėnesiai visiškai oficialių derybų. Informacinėmis priemonėmis. Ne kažkokie už durų.

Dalyvavo visi konkurentai. Ir perėmėme ne vien mes. Perėmė ir kitas tiekėjas dalį to kliento. Ta prasme tai visiškai nesusiję dalykai. Derybos buvo ilgalaikės.

– Tas darbuotojas vėliau atėjo?

– Tikrai taip, derybos prasidėjo praeitų metų pavasarį.

– O tą darbuotoją jūs įdarbinote šiemet?

– Taip taip taip, visiškai post factum

Sidebar placeholder