Skirtingi požiūriai: ramybė ir baimė dėl vandenilio

Klaipėdoje vandenilio gamybos įranga dar tik diegiama, o viename iš didžiausių Europos uostų - Antverpene - ji jau veikia ne vienerius metus, pagamintas kuras išbandomas juo varant ir specialiai tam pritaikytus sunkvežimius. Ką į tai belgai? Jie ramūs.

Panašu į belgų

Pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse vieša vandenilio pildymo stotelė Klaipėdoje turėtų pradėti veikti kitų metų balandį. Teigiama, kad šis kuras pravers ne tik baigiamam statyti moderniam Klaipėdos uosto laivui, skirtam aptarnauti kitus laivus, bet ir verslui, o jeigu bus poreikis - ir gyventojams.

Rugsėjį Klaipėdos uosto atstovai ir miesto žurnalistai lankėsi Antverpeno uoste, kuriame vandenilio gamyba jau vyksta.

„Galvodami, kad Klaipėdos uoste kažkas panašaus turėtų vykti, Antverpeną pasirinkome kaip pavyzdį, nes šio uosto vandenilio stotelė buvo viena iš pirmųjų pasaulyje. Tai geras pavyzdys, Klaipėdos koncepcija yra ta pati“, - žurnalistams sakė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

Klaipėdoje vandenilis bus gaminamas naudojant elektrą ir vandenį, naudojant specialų elektrolizerį, pirmaisiais veiklos metais jo pagaminti ketinama apie 530 tūkst. kubinių metrų, o po ketverių metų pajėgumai turėtų viršyti 1,4 mln. kubinių metrų.

Pagamintas produktas bus laikomas keliose talpyklose - tokiu būdu bus galima saugoti apie pusantros tonos vandenilio, netoliese atsiras jo išpilstymo stotelės: laivams, sunkiajam transportui, lengviesiems automobiliams.

Visa tai šiuo metu įrengiama uosto Laivyno bazėje Nemuno gatvėje.

© Vandenilio gamybos ir užpildymo įranga Nemuno gatvėje pradėta statyti šiemet, ji turėtų pradėti veikti 2026-ųjų balandį. Klaipėdos uosto nuotr.

„Visas projektas savo apimtimi yra panašus kaip ir čia, Antverpene“, - teigė A. Latakas.

Antverpeno uoste vandenilio pildymo stotelę įrengusios įmonės „CMB.TECH“ projektų koordinatorius Louisas Vercauteras sako, kad Belgijoje žinia apie šio kuro gamybą nesulaukė neigiamų reakcijų dėl to, kad jaučiamas bendras tikslas kažkuo pakeisti aplinką teršiančius degalus.

"Reakcijos, kurių čia sulaukėme, iš tikrųjų buvo labai teigiamos.

(...)

Mes žinome, kad dyzelinas šiuo metu yra pats praktiškiausias kuras, todėl jį naudojame. Bet turime jį kažkuo pakeisti, bet kuo - kol kas nėra vieno aiškaus sprendimo", - Klaipėdos žurnalistams Antverpene sakė L. Vercauteras.

Kodėl prieš?

Pernai pradėjus vandenilio gamybos projektą pristatyti visuomenei, joje pasigirdo ir pasipriešinimo balsų, tarp kurių buvo ir asociacija „Klaipėdos žalieji“, siekianti saugoti Klaipėdos regiono bei Lietuvos gamtą bei jos darną su žmogumi.

Šios nevyriausybinės organizacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė sako, kad vandenilio gamybai prieštarauja dėl įvairių priežasčių, tarp jų - ir galimo pavojaus klaipėdiečiams.

„Šalia žmonės gyvena, todėl yra baimė dėl saugumo, nes dar ir dujų terminalas netoli yra. Aiškina, kad saugu, bet ne - juk daug pavyzdžių buvo pateikta, kad pasaulyje vyksta sprogimai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė L. Kuzminčiūtė.

Vardindama kitus argumentus, ji taip pat kėlė klausimą dėl gamybos procese naudojamo vandens.

„Kas man kelia įtarimą - tai gėlo vandens tiekimas gamybai, o kiekis jo turi būti nemažas, klausimas kyla ir dėl to, kur tas panaudotas vanduo bus išpilamas? Gal į marias?“ - kalbėjo žaliųjų atstovė.

Ji suabejojo ir vandenilio poreikiu, pabrėžė brangią jo gamybos kainą.

„Kas juo važinės? Tas kiekis, kurį gamins - dėl ko? Nedidelis kiekis, o investicijos - tokios didelės. Yra daug klausimų, bet kas iš to - vis tiek statys. Gal nori investicijas pasiimti, ir viskas“, - sakė L. Kuzminčiūtė.

Anksčiau viešai paskelbtuose savo straipsniuose ji teigė, kad vandenilio projektai Europoje ir kitose pasaulio šalyse žlunga iššvaisčius milžiniškas lėšas ir nepasiekus tikslų pakeisti tradicinius degalus švariu.

Sutinka: brangu

Viešnagės Belgijoje metu A. Latakas sakė žinąs, kad vien dėl kainos naujovių taikymui dažnai pasipriešinama: „Matome, kad dažnai taip būna - kai “žali„ dalykai pradeda eiti į priekį visa jėga, juos visada kas nors bando pristabdyti, nes tai kainuoja.“

Planuojama, kad bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projekto vertė Klaipėdoje sieks apie 12 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. eurų.

Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad valstybė gali investuoti į tokias veiklas vien dėl vertingų žinių ir patirties.

"Iš tikrųjų tai dar labai daug kainuojanti technologija, dėl to šis kuras yra brangus, o tokie projektai, kaip Klaipėdos uoste, yra daugiau demonstracinio pobūdžio, o valstybė gali sau leisti subsidijuoti tokias veiklas.

Nes reikia rinkti žinias, susirinkti patirties ateičiai - kaip tai veikia, kokias technologijas reikia naudoti„, - “Vakarų ekspresui" sakė M. Nagevičius.

Skaičiuojama, kad kitais metais Klaipėdoje pradėto gaminti vandenilio kilogramo kaina sieks apie 10-12 eurų.

Uosto direkcijos šiemet įsigytas vandeniliu varomas automobilis „Toyota Mirai“ su pilnomis talpyklomis gali nuvažiuoti iki 650 kilometrų, tam reikėtų apie 5,5-6 kilogramų vandenilio, rodo transporto priemonės specifikacija.

A. Latakas pripažino, kad vandenilio, kaip kuro, kaina yra didelė, tačiau dėl to, kad kol kas gamyba ir vartojimas tarsi sukasi užburtame rate, su ta pačia problema susiduria ir kolegos Antverpene.

„Mes matėme jų problematiką: nesant produkto, nėra vartotojo, o kol nėra jo, nereikia ir vandenilio, o kol jo gamybos apimtys mažos, kaina išlieka gana aukšta“, - aiškino A. Latakas.

Anot jo, kainą galėtų sumažinti kuriamas poreikis.

Tačiau Klaipėdos uosto vadovas mano, kad dabar aukšta kaina neturėtų stabdyti pradėtų projektų.

„Bet mūsų požiūriu - tą patį girdėjome ir Antverpene - kad vandenilis yra ateities kuras, jis tikrai gali būti panaudojamas transportui, buityje, gamyboje. Atsiranda didelės kūrybinės perspektyvos, ir aš tikiu, kad Lietuvoje vandenilis įgaus bendrą palaikymą nežiūrint į tai, jog šiandien yra šiek tiek brangiau“, - kalbėjo A. Latakas.

Baimę gimdo nežinia

Energetikos ekspertas M. Nagevičius, dalyvavęs įvairiuose naujų energijos šaltinių pristatymuose, sako, kad žmonių pasipriešinimą joms sietų su informacijos trūkumu.

„Yra toks bendras sindromas - aš neprieštarauju, viešas gėris reikalingas, bet tik ne mano kieme, ir tokia nuostata galioja kalbant ne tik apie reakciją į vandenilio gamybą, bet ir vėjo jėgaines ar naujų kelių tiesimą.

Visame pasaulyje toks sindromas paplitęs. Kas nenorėtų švaraus transporto, pigios elektros? Daug kas norėtų, bet jeigu reikėtų kažką gaminti kaimynystėje, nenorėtų niekas.

O taip atsitinka todėl, kad žmonės niekada pakankamai neinformuojami, kas yra statoma. Neįmanoma visko žinoti, o kai yra nežinia, ji asocijuojasi su grėsme", - sako jis.

„Klaipėdos žaliųjų“ pirmininkė L. Kuzminčiūtė taip pat sutinka, kad apie uostamiestyje pradėtą planuoti vandenilio gamybą visuomenė informuota nepakankamai.

„Pasirodžius skurdžiai informacijai apie vandenilio, metanolio gamybą (...), įvairios institucijos visuomenei trupino teikdamos informaciją dalimis“, - teigiama pernai liepą viešai paskelbtoje jos nuomonėje.

M. Nagevičius taip pat sako, kad priešiška reakcija gali būti susijusi su mažesniu pasitikėjimu valstybe: „Nauji projektai siejami su apgaule, taip atsiskleidžia menkas pasitikėjimas valstybe. Kuo pilietis ja daugiau pasitiki, tuo mažiau abejoja jos sprendimais, tuo mažiau bijo.“

Jo manymu, žmones reikia daugiau informuoti, aiškinti jiems apie naujoves, nors tikėtis visiškai išnaikinti nežinią ir baimę yra beviltiška.

„Tai galioja kalbant ne tik apie tokias medžiagas, kaip vandenilis, bet ir, tarkime, elektromobilius - yra žmonių, bijančių, kad jie užsidegs, nes kažkur išgirdo žinią, jog elektromobilis užsidegė. Bet juk ir kiti automobiliai užsidega, tačiau žmonės bijo tik elektromobilio, nes jis - naujovė“, - pasakojo M. Nagevičius.

Klaipėdos uosto vadovas A. Latakas sako, kad kartu su vandenilio gamyba ir naudojimu mieste vyks ir visuomenės švietimas - tam greta stotelės bus įrengta speciali patalpa.

„Numatome, kad prie šios mūsų stotelės bus įrengta speciali patalpa edukacijai, rodytume ir pasakotume apie žaliojo vandenilio naudą, poreikį jį išlaikyti“, - sakė uosto vadovas.

M. Nagevičius sutinka, kad kartais pasipriešinimas gimsta sąmoningai jį sukurstant.

„Yra oponentai, kurie turi tam tikrų interesų ir gali pasinaudoti žmonių neišprusimu bei juos gąsdinti. Ir nuo to jokio kito vaisto, kaip švietimas, nėra“, - teigė energetikos žinovas.