Per vienuolika šių metų mėnesių perkrauta beveik 12 mln. tonų krovinių konteineriuose. Tai yra 29 proc. daugiau krovinių nei per tą patį laikotarpį pernai. Kroviniai konteineriuose sudaro 33 proc. šių metų bendros krovos.
Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste jau perkrauta beveik 1,2 mln. standartinio dydžio konteinerių.
Tai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, yra 23 proc. daugiau. Milijono perkrautų standartinio dydžio konteinerių riba šiemet uoste pasiekta anksčiau nei bet kada istorijoje – spalį. Įprastai prie uostų milijonierių Klaipėda prisijungdavo gruodį.
Dar viena svarbi augančios Klaipėdos uosto krovos atrama – ro-ro arba keltais gabenamų krovininių transporto priemonių srautas.
Per vienuolika mėnesių šiame krovinių segmente fiksuojamas 7 proc. augimas – perkrauta kiek daugiau nei 6 mln. tonų. Kroviniai konteineriuose ir keltais gabenamos krovininės transporto priemonės sudaro pusę visos Klaipėdos uosto krovos.
Į viršų stiebiasi ir suskystintųjų gamtinių dujų krovos kreivė. Šiame segmente augimas, lyginant su pernai, siekia 17 proc., o perkrauta jau 2,2 mln. tonų. Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste perkrauta 3,4 mln. tonų naftos produktų. Tai yra 4 proc. geresnis rezultatas nei per tą patį laikotarpį pernai.
Augimo tendencijos išlieka ir iškasenų bei statybinių medžiagų kategorijoje – perkrauta beveik 2 mln. tonų šių krovinių, o tai yra 7 proc. daugiau nei pernai. Trąšų Klaipėdos uoste jau perkrauta 3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 1,6 mln. tonos.
Per vienuolika šių metų mėnesių išryškėjo ir užtikrintas atplaukiančių keleivių skaičiaus augimas. Nuo metų pradžios į Klaipėdos uostą atplaukusiais laivais atvyko 399 155 žmonės. Kruiziniai laivai atplukdė 76,6 tūkst. keleivių. Šiemet beveik 2 tūkst. turistų pagerintas 2017-aisiais buvęs kruizinių keleivių rekordas.
Kol kas Klaipėdos uoste perkrauta 3,6 mln. tonų grūdų. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo perkrauta 204 tūkst. tonų arba 5 proc. daugiau. Mažesnė šiemet ir metalo laužo bei medienos krova. Šių krovinių srautas mažesnis atitinkamai 13 ir 17 proc.
Vis dėlto Klaipėdos uostas išlieka lyderiu tarp kitų Baltijos šalių uostų ir šiuo metu yra vienintelis, pasiekęs dviženklį augimą. Rygos ir Liepojos uostuose krova krenta atitinkamai 7 ir 2 proc., Ventspilyje – 8 proc. augimas.
Užtikrintai Klaipėdos uostas lyderiauja ir vertinant standartinio dydžio konteinerių krovą. Kaip minėta, Klaipėdoje perkrauta beveik 1,2 mln. vienetų, antroje vietoje – Ryga, kur perkrauti 451 896 standartinio dydžio konteineriai, Liepojos uoste šiemet perkrauti 6 300 konteinerių, o Ventspilyje – 225.
Rygos uoste per vienuolika šių metų mėnesių stebimos mažėjimo tendencijos daugelyje krovos rūšių. Mažiau perkrauta medienos, žemės ūkio produktų, metalo, krovinių konteineriuose.
Ryškiausias praradimas – žemės ūkio produktų segmente, netekta beveik 600 tūkst. tonų. Augimo tendencijos Rygoje fiksuojamos tik naftos produktų ir iškasenų bei statybinių medžiagų segmentuose, atitinkamai 42 ir 21 proc.
Ventspilyje mažėjo medienos, žemės ūkio produktų, beveik visiškai sustojo rūdos krova – kol kas perkrauta 9 tūkst. tonų.
Tai yra 294 tūkst. tonų arba 97 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Krovos augimas fiksuotas naftos, anglies, ro-ro bei chemijos produktų krovoje.
Vertinant tonomis, labiausiai – 20 proc. arba 618 tūkst. tonų – augo naftos produktų krova. Anglies, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, perkrauta 47 proc. arba 411 tūkst. tonų daugiau.
Liepojoje augo tik statybinių medžiagų krova. Per vienuolika šių metų mėnesių šiame Latvijos uoste perkrauta 772 tūkst. tonų statybinių medžiagų. Tai yra 24 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Šiemet Liepojos uoste mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai perkrauta žemės ūkio produktų, medienos, keltais gabenamų krovininių transporto priemonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą