Statistikos departamentas: išankstinė lapkričio infliacija – 21,4 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuotam įverčiui didžiausią įtaką turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija (dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis), apskaičiuota pagal SVKI, lapkritį siekė 18,1 proc.

Išankstinis mėnesinis (2022 m. lapkritį, palyginti su spaliu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,3 proc.

Departamento skaičiavimais, lyginant su praėjusių metų lapkričiu, lapkritį labiausiai brango kietasis kuras (165,8 proc.), elektros energija (68,2 proc.), šilumos energija (56,8 proc.). Dujų kainos per metus pakilo 50,1 proc.

Tarp maisto produktų labiausiai brango pienas ir jo produktai bei kiaušiniai (50,7 proc.), aliejus ir riebalai (42,7 proc.), kava, arbata ir kakava (35,9 proc.), duona ir grūdų produktai (38,9 proc.), daržovės (30,3 proc.), cukrus, uogienės ir saldumynai (29,5 proc.). Jokiai kategorijai nepriskirtų maisto produktų kainos augo 36,3 proc.

Maitinimo paslaugos per metus pabrango 16,3 proc., asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto – 22 proc., būsto priežiūros gaminiai – 25,5 proc.

Nuo 2021 m. lapkričio atpigo tik garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginiai – 2,4 proc.

Palyginimui spalį metinė infliacija siekė 22,1 proc., vidutinė metinė – 17,1 proc. Rugsėjį kainų augimas atitinkamai sudarė 22,5 ir 15,9 proc.

Lietuvos bankas: infliacijos sumažėjimą labiausiai lėmė prislopęs energijos brangimas

Lietuvos centrinio banko teigimu, tam, kad infliacija mažėją antrą mėnesį paeiliui, didžiausią įtaką turėjo mažėjęs įvairių energijos prekių metinis kainų augimas.

„Lapkritį, palyginti su spaliu,, atpigo elektra, dėl kritusių naftos kainų ir stiprėjusios euro vertės dolerio atžvilgiu sumažėjo degalų kainos, o toliau optimizuojant šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūrą, pigo ir šilumos energija. Atitinkamai mažėjo ir metinis šių prekių kainų augimas“, – Lietuvos banko komentare teigia banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.

Pasak jos, metinės infliacijos pikas veikiausiai jau buvo pasiektas rugsėjį, kainų augimas toliau turėtų lėtėti.

„Jei neįvyks netikėtų pokyčių rinkose, ateityje metinė infliacija turėtų toliau mažėti. Tam įtakos turės vis labiau stiprėjantis aukštesnės palyginamosios bazės efektas, kai kainas lyginame su padidėjusiomis kainomis prieš metus, ir vis labiau galutinėse kainose atsispindintis sumažėjusių transportavimo paslaugų, metalų, naftos ir kitų žaliavų kainų poveikis“, – teigia ekspertė.

Vis dėlto, ji akcentuoja, kad metinės infliacijos mažėjimas nebus labai staigus, tam įtakos turės daugiau nei ketvirtadaliu nei pernai didesnės apdirbamosios pramonės produkcijos kainos.

„Metinis gamintojų kainų augimas spalį nors ir sumažėjo, tačiau vis dar buvo didelis. Spalį apdirbamosios gamybos produkcijos, skirtos Lietuvos rinkai, kainos buvo 27,4 proc. didesnės nei prieš metus, tad tai dar palaikys spaudimą infliacijai artimiausiais mėnesiais“, – prognozuoja L. Mociūnaitė.