Suformuota nauja teritorija Klaipėdos uoste – ir investuotojams, ir vandens sporto entuziastams

„Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtra – tai vienas ambicingiausių mūsų projektų. Jis ženkliai išplėstų uosto galimybes ir atvertų naujas investicijų bei partnerystės erdves. 

Tačiau šis projektas nėra vien tik apie uosto plėtrą, siekiame, kad jo naudą pajustų ir žmonės, vandens sporto entuziastai. 

Šio projekto vystymas atvertų galimybes šaliai turėti ne tik modernią mariną, bet ir jaunosios kartos ugdymo centrą, kuriame būtų puoselėjamos buriavimo tradicijos“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Šių metų vasarą naujos sausumos teritorijos pietinėje Klaipėdos uosto dalyje kūrimui pritarė Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, baigtos visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. 

Numatyta, kad tiek vystant pietinę uosto dalį, tiek planuojant gilinti uosto laivybos kanalą iki 17 metrų, dėl aplinkosauginių aspektų, visų pirma, turėtų būti suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka. 

Jie reikalingi tam, kad nesimaišytų Baltijos jūros ir Kuršių marių vanduo, nesikeistų vandens druskingumas, jo temperatūra, srovės.

Pagal techninį projektą, pietinių uosto vartų kompleksas užims apie 40 hektarų teritoriją, kurios didžiąją dalį – 32 hektarus – sudarys akvatorija. Suprojektuotos 1,3 kilometro ilgio pietinė ir beveik 1 kilometro ilgio šiaurinė dambos, maždaug 700 metrų ilgio prieplauka ir kiek daugiau nei 120 metrų ilgio krantinė keltams. 

Numatomas akvatorijos gylis marinoje – 3,5 metro. Jos gilinimo metu iškastas tinkamas gruntas galėtų būti naudojamas paplūdimiams pildyti smėliu.

Priklausomai nuo pontonų išdėstymo, planuojama, kad pietinių vartų komplekse galės būti švartuojami apie 500 pramoginių laivų, kurių ilgis – nuo 5 iki 20 metrų. 

Taip pat numatoma atskira zona vaikų buriavimo mokyklai, suplanuota vieta irkluotojų įrangai nuleisti į vandenį. 

Pietinė 1,3 km ilgio damba bus atvira pėstiesiems, kurie galės grožėtis Kuršių mariomis ir prieplauka. Taip pat suprojektuoti poilsiui skirti suoliukai ir naktinio apšvietimo šviestuvai. 

Pietinių vartų komplekso statybą planuojama dalinti į keturis etapus: pirmu etapu numatoma įrengti pietinę dambą ir dalį šiaurinės dambos, antru etapu – įrengti prieplauką, trečiu etapu – krantinę, o ketvirtu – antrą šiaurinės dambos dalį.

Išsprendus organizacinius ir finansavimo klausimus, bus priimtas sprendimas dėl projekto įgyvendinimo.

Techninį pietinių uosto vartų komplekso projektą rengė UAB „Tyrens Lietuva“.

Papildyta Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus komentaru.

Komentaras

Tikslas - įkurti didžiulį traukos centrą pietinėje miesto dalyje

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos meras

Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė rengia priešprojektinius pasiūlymus teritorijai šalia Kuršių marių pietinėje miesto dalyje išvystyti. 

Viskas priklausys, kaip Uosto direkcija dėliosis savo planus, tačiau tikslas yra, kad projektas vystytųsi kuo greičiau. 

Kol dar nėra parengti priešprojektiniai pasiūlymai, detaliai negalima pristatyti visų planų, tačiau idėjų yra daug. 

Mūsų tikslas yra sukurti didžiulį traukos centrą pietinėje miesto dalyje su galimybe žmonėms persikelti į Kuršių neriją. 

Čia turėtų būti buriavimo mokykla, irklavimo centras, įrengtas naujas kempingas. Taip pat būtų galima pastatyti angarus, skirtus laikyti bei remontuoti jachtas. 

Kuršių nerijos pusėje ties šia teritorija yra nutiestas kelias. 

Reikia tai išnaudoti. Dar viena idėja, kilusi dar XIX amžiuje, yra lynų kelias per marias. Panaudojus didesnes kabinas į Kuršių neriją lynų keliu būtų galima nuvykti kartu su dviračiais. 

Kitas projektas, kur kalbantis su centrine valdžia jau 1,5 metų nepavyksta nieko nuveikti, - Vilhelmo kanalo jungtis su Kuršių mariomis, įrengiant žiedinį vandens kelią. 

Nors pati idėja jau sena, iškelta prieš 15 metų. Tai projektas, susijęs ir su trečiosios miesto vandenvietės perkėlimo klausimu. 

Kalbamės su kolegomis miesto Tarybos nariais, tai galėtų būti gera vieta naujai irklavimo bazei. Idėjų yra ir daugiau, tačiau reikalinga centrinės valdžios parama, finansavimas. 

Dabar daug lėšų skiriama laivybos Nemunu plėtrai, kuriamas vidaus vandens kelias konteinerių pervežimui. 

Tačiau vežti konteinerius kelių transportu yra pigiau ir patogiau. Daugiau Klaipėdoje įgyvendinamiems projektams tikimės jau iš naujos Vyriausybės po šių Seimo rinkimų.