Nors algos ir pensijos sparčiai augo, atlyginimai nepasiveja infliacijos

Tamsioji ekonomikos pusė: nors algos ir pensijos sparčiai augo, atlyginimai nepasiveja infliacijos, o tarp regionų didėja pajamų praraja

„Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga parodė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto pernelyg džiaugtis nevertėtų, nes augę atlyginimai nepasivijo infliacijos, o pajamų skirtumai tarp regionų ir toliau didėja.

Augančios pajamos nepasivijo infliacijos

Ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 208 eurais ir siekė 1 844 eurus neatskaičius mokesčių. O darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 119 eurų ir siekė 1 153 eurus.

„Nominalus darbo pajamų augimas buvo spartus, tačiau jis tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų augimą. Vidutinės darbo pajamos į rankas 2022 m. ketvirtą ketvirtį padidėjo 11,5 proc., o metinė infliacija 2022 m. gruodį siekė 21,7 proc.“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitkytė.

Tačiau Lietuvos banko ekonomistai tikina, kad dėl spartaus namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimo, net ir esant aukštai infliacijai, namų ūkių realiosios išlaidos sumenko nedaug. Dar antrąjį 2022 m. ketvirtį realiosios vartojimo išlaidos kilo teigiamu 0,4 proc. metiniu tempu.

Kylant infliacijai, realusis vartojimas sumenko tik trečiąjį ketvirtį ir siekė 1,7 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – 2,8 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu prieš metus. Tačiau šioje vietoje, anot Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Lauros Mociūnaitės, galime laukti permainų.

„Darbo užmokesčio augimui tebesilaikant aukštame lygyje, o infliacijai toliau mažėjant, numatoma, kad antrojoje metų pusėje darbo užmokesčio augimas jau turėtų viršyti infliaciją, tad vartotojų perkamoji galia turėtų vėl augti“, – situaciją komentavo L. Maciūnaitė.

Pensijos augo sparčiau nei darbo pajamos

Esant energetinei krizei, valdžia nusprendė padidinti ne tik MMA, bet ir pensijas. Pastebima, kad pensijų didėjimas buvo sparčiausias per septynerius metus ir siekė 13,8 proc. „Prie šio augimo prisidėjo ir papildomas pensijų indeksavimas pernai metų viduryje. Be jo pensijos didėjimas per metus būtų siekęs tik 8,5 proc.“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja.

Vis dėlto yra teigiančių, kad sprendimas pakelti atlyginimus ir didinti pensijas tik dar daugiau įliejo pinigų į rinką, taip paskatindamas didesnes kainas parduotuvėse.

Tačiau L. Maciūnaitė smerkti tokio vyriausybės sprendimo neskuba. Atvirkščiai, teigia, kad paremti labiausiai ekonomiškai pažeidžiamų gyventojų pajamas fiskalinėmis priemonėmis, taikliomis ir gerai sukalibruotomis, yra tinkamas ekonominės politikos pasirinkimas.

„Nuosekliai laikomės pozicijos, kad infliacijos pasekmėms švelninti skirtos priemonės turi būti parinktos taip, kad parama būtų orientuota į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes – būtų taikli t. y. skiriama taip, kad pasiektų ne kuo daugiau gyventojų, o būtent tuos, kuriems jos reikia“ – savo poziciją dėstė ekonomistė.

Infliacija mažėja 5-ą mėnesį iš eilės

Kalbant apie naujausias metinės infliacijos tendencijas, ji Lietuvoje mažėja jau penktą mėnesį iš eilės. Visgi metinės infliacijos rodikliai vis dar tebėra dideli, t. y. dabartinės kainos vis dar tebėra didesnės nei prieš metus.

Nors šių metų vasario mėnesį, palyginti su parėjusių metų vasario mėnesiu, metinė infliacija sudarė 17,2 proc., mėnesiniai infliacijos rodikliai atskleidžia kiek kitokį vaizdą. Bendras kainų lygio augimas yra stipriai sumažėjęs, o kai kurios prekių grupės net pinga.

Pernai kainų augimo piko metu mėnesio infliacija yra siekusi beveik 3 proc., o šiemet vasario mėnesį, palyginti su sausio mėnesiu, išankstiniais duomenimis, kainos Lietuvoje didėjo 0,6 proc. – t. y. maždaug penkis kartus mažesniu tempu.

Pieno produktai ir kiaušiniai atpigo 1,2 proc., lygiai tiek pat sumažėjo gaminių, medžiagų būsto priežiūrai bei remontui skirtos kainos.

O šilumos kainos pasitinkamos su dar didesniu entuziazmu, nes čia pastebimas krytis – dar didesnis. Vasarį šilumos energija atpigo 5,4 proc., bet palyginus kainas su piko metu, šilumos energijos kainos yra sumažėjusios 23 proc.

Taip pat numatoma, kad metinė infliacija toliau tik mažės. Vienaženklę teritoriją metinė infliacija turėtų pasiekti metų viduryje, o jai mažėjant, antroje metų pusėje darbo užmokesčio augimas jau turėtų viršyti infliaciją, tad vartotojų perkamoji galia turėtų vėl augti.

Išaugo pajamų skirtumai tarp regionų

Pajamų skirtumai tarp regionų nemažėja – priešingai, rajonai vis labiau atsilieka nuo Vilniaus ir kitų didžiųjų savivaldybių. Didžiausios vidutinės draudžiamos pajamos – Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusių apdraustųjų (2 661 euras) ir Vilniaus gyventojų (2 141 euras), mažiausios – Kelmės rajone (1 284) ir Kalvarijoje (1 274).

Tuo tarpu Vilniaus draudžiamųjų pajamų vidurkis (2 141 euras) ir visų kitų savivaldybių vidutinės apdraustųjų pajamos (1 458 eurai) skiriasi 47 proc.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai tvirtina, kad regionų socialinių skirtumų problema egzistuoja ir ji nulemta didelio kiekio struktūrinių priežasčių – geografinės atskirties, demografinių ypatumų, investicijų, dalyvavimo darbo rinkoje, investicijų bei neoptimalaus viešųjų paslaugų tinklo.

Lėčiau auga pajamos atokiuose, retai gyvenamuose regionuose. Tokiems regionams būdinga tai, kad didesnę dalį sudaro užimtieji viešajame sektoriuje. Nesutvarkyta, neoptimizuota viešoji infrastuktūra lemia tai, kad savivaldybės turi išleisti didesnę lėšų dalį infrastruktūros išlaikymui ir turi mažesnes galimybes didinti viešojo sektoriaus dirbančiųjų pajamas.

Tuo tarpu tankiau gyvenamosiose teritorijose, kuriuose natūraliai veikia daugiau įmonių, yra geresnės prielaidos vystyti ekonomines veiklas, susikurti naujoms ekonominėms ekosistemoms (pavyzdžiui, fintech, žaidimų industrijos, kitų technologijų startuolių). Šios išvardytos veiklos taip pat pasižymi aukštesniu atlyginimu.

Naujų privačių investicijų pritraukimas ypač mažesnėse savivaldybėse leistų padidinti darbo našumą ir didintų konkurenciją dėl darbuotojų esamoms įmonėms, taip sudarant sąlygas ir darbo užmokesčio augimui. Tačiau dauguma savivaldybių neturi tinkamos infrastruktūros ir ribotą reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą.

Atotrūkiu nesirūpina pati savivalda?

Anot, VRM strateginio komunikacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Bajarūno, ne visos pajamų atotrūkį lemiančios priežastys gali būti pašalintos.

Jis nurodo, kad geografinės savybės yra objektyvios, demografiniai procesai – inertiški, keičiasi labai lėtai. O paslaugų tinklo optimizavimas, kvalifikacijų atotrūkio sumažinimas daugeliu atveju susijęs su nacionalinėmis švietimo, sveikatos reformomis.

Tačiau VRM apatiška nelieka, yra parengusi bei koordinuoja 2022–2030 m. regionų plėtros programą. Šios programos planams įgyvendinti numatyta daugiau nei 1,6 mlrd. eurų ES investicijų.

Čia iniciatyvos labiau imtis raginama savivalda. „Pasinaudodamos Regionų plėtros programos finansavimu, derindamos savo veiksmus su nacionalinėmis reformomis ir valstybės planuojamomis priemonėmis, regionų plėtros tarybos gali planuoti, o savivaldybės – įgyvendinti projektus, kurie turės įtakos pajamų skirtumų mažinimui“ , – aiškino M. Bajarūnas.

Toks regionų plėtros programos finansavimas leidžia iš dalies šalinti pajamų skirtumų tarp regionų ir savivaldybių priežastis – įrengti privačių investicijų pritraukimui reikiamą infrastruktūrą, plėtoti trūkstamas socialines ar ikimokyklinio ugdymo paslaugas, efektyvinti esamą viešąją infrastruktūrą, kurti bendradarbystės erdves ir pan.

Vadinasi, anot M. Bajarūno, iniciatyvos čia imtis turėtų labiau savivaldybės.

alfa.lt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder