6 draudžiamų tipų pavojingiausi ginklai

XXI a. išrastų ginklų mastas pasiekė visai kitą pavojingumo lygį, kurį galima pavadinti mirtinu.

Kuriuos iš egzistuojančių karinių ginklų pavyko uždrausti ir kodėl šie išradimai tokie pavojingi?

Fosforo šaudmenys

Visas baltojo fosforo ar bet kurio iš jo darinių, naudojamų kariniuose reikmenyse, pavojus slypi unikalioje jo cheminėje reakcijoje.

Faktas tas, kad fosforas, reaguodamas su deguonimi, pradeda tiesiogine prasme padeginėti viską, kas pasitaiko jo kelyje, sukeldamas sunkius žmonių sužalojimus.

Nepaisant to, kad šis ginklas uždraustas, fosforo šaudmenys vis dar kartais naudojami karo veiksmuose.

Kulkos doom-doom

Kitas šių kulkų pavadinimas - "ekspansinės" arba "besiplečiančios" kulkos.

Pagrindinė šių kulkų ypatybė buvo ta, kad patekusios į žmogaus kūną jos atsiverdavo kaip graži gėlė ir padarydavo sunkių žaizdų.

Jos pasirodė 1890-aisiais, o jau 1899 m. buvo uždraustos.

Draudimo priežastis skamba akivaizdžiai - pernelyg didelis žiaurumas.

Nors verta pasakyti, kad medžiokliniuose ir policijos ginkluose tokioms kulkoms vis dar yra vietos.

Kombinuotieji urano šaudmenys

Branduolinės bombos nėra vieninteliai ginklai, kuriuose naudojamas uranas, nors ir turbūt patys ambicingiausi.

Panašiai veikia ir šaudmenys, kuriuose yra šio pavojingo elemento.

Jie gali ne tik sunaikinti objektus, bet ir radioaktyviai užteršti teritoriją, padaryti didelę žalą žmonių sveikatai ir gamtai, todėl visai nenuostabu, kad toks ginklas yra uždraustas.

Napalmas

Šis naikinamasis degalų mišinys buvo sukurtas 1942 m. JAV ir aktyviai naudotas per daugelį karų.

Napalmo poveikis plito nekontroliuojamai, nuo jo dažnai nukentėdavo net civiliai gyventojai.

1980 m. JT priėmė protokolą, draudžiantį naudoti padegamuosius ginklus.

Kasetinė bomba

Tokia amunicija pati savaime neturi griaunamosios jėgos, tačiau ją neša tiesiogine šio žodžio prasme.

Įprastos aviacinės bombos, tiesiog prikimštos šimtų nedidelių, bet pakankamai galingų metalinių rutuliukų, kurios gali suduoti mirtiną smūgį taikiniui.

Be galios, šis ginklas taip pat nešė papildomą pavojų: dėl netobulų sprogdiklių ne visos bombos pradėdavo aktyviai veikti, iš tikrųjų virsdamos minomis, kurios ilgą laiką galėjo "atsitiktinai pakenkti" gyviems žmonėms.

Klimatiniai ginklai

Šis ginklas, skirtingai nei kiti šiame sąraše, turi gana hipotetinį poveikį.

Istorija žino tik kelis sąmoningo klimato ir orų keitimo vienoje teritorijoje pavyzdžius.

Pavyzdžiui, Vietnamo karo metu JAV kariuomenė tokiu būdu pasiekė, kad gerokai pailgėtų lietingasis sezonas, dėl to buvo monstriškai sutrikdyta gamtos pusiausvyra ir išnyko ištisos gyvūnų bei augalų populiacijos.

Nepaisant milžiniškų finansinių nuostolių, kuriuos sukėlė toks puolimas, vargu ar jis davė realios karinės naudos.

Galiausiai 1987 m. įsigaliojo Konvencija dėl priešiško poveikio gamtai priemonių naudojimo uždraudimo, ir šiandien kai kurios valstybės tokias operacijas vykdo tik taikiais tikslais.

Šaltinis: dayoneday.com