Ar žmonės dar reikalingi? Superintelektas gali tapti paskutiniu išradimu

Kol jūs naudojate AI įrankius tokius kaip ChatGPT ar Google Gemini, kad rašytumėte laiškus, generuotumėte nuotraukas ir automatizuotumėte užduotis, lenktynės dėl dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) sukūrimo jau įgauna pagreitį. 

Tačiau didelių technologijų kompanijų, tokių kaip Meta (Mark Zuckerberg) ir Tesla (Elon Musk), vadovai siekia kažko ambicingesnio – dirbtinio superintelekto (ASI).

Skirtumas tarp AI, AGI ir ASI

Visi šie terminai skamba panašiai, bet reiškia visiškai skirtingus galimybių lygius.

AI (siauras dirbtinis intelektas): atlieka konkrečias užduotis, pvz., generuoja tekstą ar nuotraukas, ir reikalauja žmogaus įsikišimo.

AGI (dirbtinis bendrasis intelektas): mašinos galės mąstyti, mokytis, priimti sprendimus ir spręsti problemas be specialaus pasirengimo kiekvienai užduočiai.

ASI (dirbtinis superintelektas): viršija žmogaus galimybes, savarankiškai priims sprendimus ir tobulės be žmogaus dalyvavimo.

Kas yra dirbtinis superintelektas

© Asociatyvi nuotr.

Superintelektas – tai hipotetinė sistema, kuri visais atžvilgiais pranoksta žmogaus intelektą.

Nuo kodo rašymo ir vaizdo generavimo iki sudėtingų chirurginių operacijų atlikimo ir automobilių vairavimo – ji viską darys vienu metu, ko trūksta šiuolaikinėms AI sistemoms.

Filosofas Nickas Bostromas, populiarinęs šį terminą, apibrėžia superintelektą kaip „bet kokį intelektą, kuris žymiai pranoksta žmogaus kognityvinius gebėjimus beveik visose mums įdomiose srityse“.

Šiuolaikinės AI sistemos reikalauja žmonių, kad būtų tobulinamos: inžinieriai dirba su kodu, „maitindami“ modelius didžiuliais duomenų kiekiais, kad pagerintų jų prognozes ir atsakymus. Superintelektas, kita vertus, gali tobulėti pats. 

Teoriškai jis galėtų perrašyti savo algoritmus, konstruktyvius sprendimus ir valdymo sistemas be instrukcijų.

Kada atsiras ASI ir ar mums jo reikėtų bijoti

Sam Altman ir Elonas Muskas prognozuoja „superintelekto“ atsiradimą iki 2030 m. / nuotrauka – Reuters, TechCrunch

Nėra tikslaus įsitikinimo, kad superintelektas yra įmanomas. Tačiau jei mašinos taps protingesnės už žmones ir galės savarankiškai tobulėti, AI gali išeiti iš kontrolės, jei nebus elgiamasi atsargiai. 

Kai kurie ekspertai prognozuoja superintelekto atsiradimą per dešimtmetį, o investuotojai įlieja milijardus dolerių į kompanijas, siekiančias jį sukurti.

2023 m. „OpenAI“ įkūrėjai Gregas Brockmanas ir Ilja Sutskeveris, taip pat generalinis direktorius Samas Altmanas paragino sukurti tarptautinį reguliavimo organą, kad superintelektas neužvaldytų žmonijos.

Įdomu, kad 2024 m. Sutskeveris paliko „OpenAI“ ir įkūrė startuolį, kurio tikslas – sukurti saugų superintelektą.

Nors manoma, kad žmonės galės pasiekti daugiau ir spręsti sudėtingas užduotis su superintelekto pagalba, nes jis gali tapti paskutiniuoju išradimu, kurio reikia žmogui, rizika viršija galimus privalumus.

Grėsmė darbo vietoms

AI jau keičia žmones daugelyje profesijų, o ASI gali lemti ištisų pramonės šakų išnykimą.

Egzistenciniai pavojai: jei mašinos pradės mąstyti savarankiškai ir valdyti sistemas, tai gali kelti grėsmę visai žmonijai – nuo nacionalinio saugumo grėsmių iki galimo išnykimo.

2025 m. spalio mėn. daugiau nei 850 dirbtinio intelekto ekspertų, tarp jų Steve Wozniak, Demis Hassabis, Dario Amodei, Geoffrey Hinton ir Joshua Bengio, pasirašė atvirą pareiškimą, kuriame ragina sustabdyti superintelekto kūrimą, kol nebus garantijų dėl jo saugaus įdiegimo.

O „OpenAI“ vadovas Sam Altman neseniai paskelbė pareiškimą, kad AI pakeis „netikrą darbą“. 

Naujoji technologija parodys, kokios rūšys iš tiesų sukuria vertę, o kokios – tik imituoja darbą. Altmano pareiškimas sukėlė kritiką ir gyvas diskusijas internete.

unian.net