Astronomai gavo pirmąjį radijo signalą iš neįprastos neutroninės žvaigždės

Mokslininkai pirmą kartą aptiko neutroninę žvaigždę, kurios sukimosi greitis yra labai mažas ir prieštarauja dabartinėms teorijoms.

Astronomai radijo signalą iš neįprastos neutroninės žvaigždės gavo naudodami ASKAP radijo teleskopą.

Kai masyvi žvaigždė susitraukia veikiama savo gravitacijos, ji sprogsta supernovos pavidalu ir lieka tik itin tankus objektas, t. y. neutroninė žvaigždė.

Kai kurios iš jų dideliu greičiu sukasi aplink savo ašį ir tuo pat metu skleidžia radijo bangas.

Kartais tokios žvaigždės padaro šimtus apsisukimų per sekundę.

Tačiau neseniai mokslininkai pirmą kartą atrado neutroninę žvaigždę, kurios sukimosi greitis yra labai lėtas ir prieštarauja dabartinėms teorijoms.

Naujoji žvaigždė buvo pavadinta ASKAP J1935+2148, o jos orbitos periodas yra 53,8 minutės.

Tuo pat metu objektas pasižymi skirtingomis radijo spinduliuotės būsenomis: ryškiu radijo bangų impulsu, trunkančiu nuo 10 iki 50 sekundžių, 26 kartus silpnesniu radijo bangų impulsu, trunkančiu 370 milisekundžių, ir ramybės periodu.

Mokslininkus stebina ir tai, kad radijo signalas kartojasi taip lėtai.

Pasak astronomų, ramybės periodas atsiranda tarp dviejų vienas nuo kito besiskiriančių radijo spinduliuotės impulsų išspinduliavimo.

Mokslininkai mano, kad taip yra todėl, kad radijo spinduliavimo priežastis keičiasi.

Trys skirtingos radijo spinduliavimo būsenos pasižymi visiškai skirtingomis savybėmis.

Jei radijo signalai sklistų ne iš to paties erdvės taško, manytumėte, kad tai visiškai skirtingi objektai.

Įdomu tai, kad mokslininkai vis dar neturi konkretaus atsakymo, kaip tiksliai neutroninės žvaigždės sukuria radijo spinduliavimą.

Yra teorijų, kurios iš dalies gali paaiškinti jų elgseną, tačiau aptiktas objektas šioms teorijoms prieštarauja.