Ateitis jau šalia: kada Lietuvoje atsiras bepiločiai taksi ir ar tam pasirengta teisiškai?

Nesvarbu, kokios geros būtų technologijos, jei pramonės infrastruktūra ir reglamentai joms nepasirengę, procesas gerokai sulėtės.

Būtent taip bendrai ES ir Lietuvoje teisės aktai sudaro sąlygas elektrinių transporto priemonių (EV) ir bepiločių automobilių plitimui.

ES siekia iki 2050 m. užtikrinti aplinkosauginį neutralumą. Laikinasis tikslas – iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. 

Šiam tikslui pasiekti priemonių pakete numatyta 14 mechanizmų, iš kurių du susiję su elektromobilių plitimu.

Europos rinka yra antroji po Kinijos pagal elektromobilių skvarbą: 2023 m. 14,6 proc. visų ES parduodamų naujų automobilių buvo elektriniai. 

Tai nemažai, tačiau dar reikia daug nuveikti, kad būtų pasiekti tokie ambicingi tikslai, kaip antai nuo 2035 m. pardavinėti tik nulinės taršos automobilius.

Visos Europos elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo sukūrimo sąlygos jau nustatytos teisės aktais.

Pavyzdžiui, galioja vadinamoji „60 kilometrų taisyklė“. Pagal šią taisyklę visos įkrovimo stotelės transeuropiniame transporto tinkle turi būti įrengtos ne didesniu kaip 60 kilometrų atstumu. 

Kita taisyklė – efektyvus elektros energijos naudojimas: įkrovimo stotelės turi būti įrengtos naujuose pastatuose ir renovuojamuose būstuose, o automobilių stovėjimo aikštelėse turi būti įrengti ortakiai.

Nauji pokyčiai – taip pat ir verslui

Tikimasi, kad iki 2030 m. energijos suvartojimas ES turėtų sumažėti bent 32,5 proc. Norint pasiekti šį tikslą, svarbu pradėti naudoti elektromobilius ir sukurti įkrovimo infrastruktūrą.

Be to, Europoje jau taikomos paskatos, subsidijos ir mokesčių lengvatos. Bendrų taisyklių nėra: kiekviena šalis pati sprendžia, kaip skatinti piliečius ir įmones pereiti prie elektromobilių.

Pavyzdžiui, Šveicarija atleidžia nuo nekilnojamojo turto mokesčio asmenis, turinčius elektromobilius. Belgija fiziniams asmenims ir nevyriausybinėms organizacijoms moka 5000 eurų už naujo nulinės elektros energijos automobilio įsigijimą. 

O Kroatijoje ši premija gali siekti 9333 eurus.

„Komerciniams automobilių parkams elektromobilių naudojimas taip pat atneša pokyčių: didėja šių transporto priemonių stebėsenos svarba. 

Elektromobiliai varomi iš akumuliatoriaus, o transporto priemonių parko savininkas turi užtikrinti įkrovos lygio kontrolę, optimizuotą maršruto planavimą, laiku pranešti apie transporto priemonės būklę – visa tai turi tiesioginį poveikį verslo resursams. 

Tokias išmaniosios stebėsenos galimybes suteikia specializuota programinė įranga, ir mes matome didėjantį tokių funkcijų poreikį“, – sako pirmaujančios telematikos sprendimų bendrovės „Gurtam“ atstovai.

Yra ir tam tikrų problemų, susijusių su elektriniu transportu: dar nesukurta įkrovimo infrastruktūra, tvarumo reikalavimai gali padėti, tačiau jų gamyba labai teršia aplinką.

Lietuva remia ES aplinkosaugos tikslus

Lietuva neseniai priėmė Alternatyviųjų degalų įstatymą. Jame, be kita ko, numatyta iki 2030 m. įrengti 60 000 elektromobilių įkrovimo stotelių – tam skirta 90 mln. eurų. Šių metų pavasarį šalyje veikė 3047 įkrovimo punktai. 

Tikimasi, kad iki 2025 m. šis skaičius padidės iki 4000.

Įstatyme taip pat nustatyta, kad nuo 2026 m. visi per viešuosius pirkimus perkami automobiliai ir autobusai turi būti ekologiški.

Įmonės turi teisę į PVM lengvatą iki 50 000 eurų. O atiduodant į metalo laužą automobilį su vidaus degimo varikliu – 1000 eurų išmoka už vienetą (didžiausia subsidija – 400 000 eurų).

Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali gauti 50 proc. subsidiją įkrovimo stotelėms įrengti.

Ar esame pasirengę bepiločiams automobiliams?

Autonominių, arba bepiločių transporto priemonių (AV) technologijų plėtros tempai nėra tokie įspūdingi kaip elektromobilių atveju, ir tai suprantama: keičiasi ne tik energijos šaltinis, bet ir pagrindinis transporto priemonės veikimo principas. 

Tokiam perėjimui reikia išspręsti daug techninių iššūkių ir etinių klausimų.

Teisės aktų lygmeniu jau numatytas sklandus perėjimas prie AV.

Pirma, priimtas saugos reglamentas, numatantis laipsnišką automobilių įžeminimą ir vairuotojų naudotojų patirties keitimą. Antra, technologija jau išbandoma. 

Nors Europa atsilieka nuo Kinijos ir JAV, vis dėlto Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje reguliariai atliekami AV bandymai.

Tačiau vis dar naudojami 4 autonomijos lygio AV: tokie automobiliai gali atlikti visas užduotis tam tikroje vietoje optimaliomis sąlygomis. 

Aukščiausio, 5, lygio („vairuotojas yra, bet ilsisi“) autonomijos automobilis pats atlieka užduotis bet kokiomis kelio ir klimato sąlygomis. Kol kas tokių pavyzdžių neturime.

Lietuva seka tarptautinių įstatymų raidą ir aktyviai žengia naujų technologijų link, be to, pirmauja. 2023 m. birželį Vilnius tapo pirmuoju Europos miestu, kuriame bepiločiai automobiliai pradėjo veikti realiomis sąlygomis. 

Šiuos ryškiaspalvius automobilius galėjome matyti prie prekybos centro IKI, Senamiesčio ir Naujamiesčio rajonuose.

Bepiločio autobuso, kuris du mėnesius turėjo važinėti sostinės Užupio rajone, maršrutas tapo įmanomas dėl nuo 2018 m. Lietuvoje galiojančios bepiločių automobilių bandymų teisinės bazės ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimų.

Netrūksta iššūkių, susijusių su inovacijomis

Kalbant apie elektromobilius, pagrindinės problemos yra didelės automobilių kainos ir netolygus infrastruktūros vystymasis.

Kitų šalių patirtis rodo, kad elektromobilių skatinimo priemones reikėtų išsaugoti: Vokietijoje elektromobilių paklausa smarkiai sumažėjo po to, kai jos buvo panaikintos. 2024 m. rugpjūtį Vokietijos rinkoje buvo parduota 69 proc. mažiau elektromobilių nei prieš metus.

Tikriausiai tai susiję ne tik su valstybės parama, bet ir su didžiosios dalies automobilių savininkų nenoru keisti savo įpročius ir tapti labiau priklausomais nuo energijos šaltinio (vidaus degimo varikliu varomą automobilį pripildyti degalų šiek tiek greičiau nei įkrauti elektromobilį).

Italija ketina reikalauti, kad ES panaikintų draudimą parduoti automobilius su vidaus degimo varikliais po 2035 m. Valdžios atstovai mano, kad šis planas yra nerealus ir kelia grėsmę ekonomikai.

Savo ruožtu Lietuva laikosi europinio kurso, tęsia lengvatų ir subsidijų programą privatiems asmenims ir įmonėms, taip pat plėtoja elektromobilių infrastruktūrą. Pastaroji veikla ypač svarbi, atsižvelgiant į šalies krovinių pervežimo pramonės tendencijas. Tai reiškia, kad Lietuvoje turėtų atsirasti elektra varomų sunkvežimių įkrovimo stotelių, ir šia linkme jau judama.

Gegužės pabaigoje Panevėžio rajone pradėta statyti pirmoji šalyje didelė elektromobilių įkrovimo aikštelė. Per ateinančius dvejus metus, kaip planuoja Susisiekimo ministerija, bus įrengta 300 sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimo stotelių.

Kalbant apie bepiločius automobilius, Lietuva parodė aiškų įsipareigojimą vystyti šią technologiją ir pirmoji Europoje pradėjo naudoti tokias transporto priemones centrinėse sostinės gatvėse.

Kelias atsiranda tik po einančiojo kojomis. 

Šiuo atveju tegul jis būna sklandus ir patikimas.