Atlikdami tyrimą mokslininkai mėnesį vykdė eksperimentą - stebėjo tūkstantį „ChatGPT“ naudotojų, kuriems buvo siūloma bent penkias minutes per dieną bendrauti su tekstine arba balso pokalbių roboto versija.
Galutiniai rezultatai parodė, kad:
kuo dažniau žmogus naudojosi „ChatGPT“, tuo labiau prie jo prisirišo;
didelį pasitikėjimą dirbtiniu intelektu lydėjo vienišumo ir priklausomybės nuo technologijos jausmas;
boto balsas neturėjo įtakos emocinio prisirišimo laipsniui.
Antrajame tyrime buvo išnagrinėti 3 mln. dialogų su ChatGPT ir atlikta apklausa. Paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis naudotojų su dirbtiniu intelektu aptarinėjo reikšmingas asmenines temas.
Nuo „ChatGPT“ paleidimo 2022 m. kūrėjai diegė balso funkcijas, kurios daro bendravimą natūralesnį.
Pasak mokslininkų, dėl to gali užsimegzti parasocialiniai ryšiai, kai pokalbių robotas suvokiamas kaip gyvas pašnekovas.
Psichologai nerimauja dėl dirbtinio intelekto bendravimo poveikio, ypač jaunimui ir tiems, kurie jau dabar susiduria su psichikos problemomis.
OpenAI tęsia šio klausimo tyrimus, tačiau išvadas daryti dar anksti.
„Mūsų tyrimas neįrodo, kad naudojimasis ChatGPT pats savaime sukelia vienatvę, - sako MIT magistrantė Katie Mengying Fang. - Mes nelyginome tų, kurie aktyviai naudojasi dirbtiniu intelektu, su tais, kurie juo nesinaudoja“.
Lieka neaišku, ar pokalbių robotas sukelia priklausomybę, ar iš prigimties vieniši žmonės labiau linkę į jį kreiptis.
Šaltinis: mixnews.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą