„Norėdami realiai pažengti į priekį šios gyvybiškai svarbios technologijos srityje – tiek būsimos Mėnulio ekonomikos palaikymui, tiek energijos gamybai Marse ar stiprinant nacionalinį saugumą kosmose – turime veikti nedelsiant“, – pareiškė Duffy.
Direktyvoje akcentuojama būtinybė paskirti atsakingą NASA atstovą per 30 dienų ir per 60 dienų paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus privačioms įmonėms. Reaktorius turėtų gaminti ne mažiau kaip 100 kilovatų elektros energijos ir būti paruoštas paleidimui iki 2029 metų pabaigos.
Kodėl reaktorius būtinas būtent Mėnulyje?
Skirtingai nei Žemėje, kur para trunka 24 valandas, Mėnulyje viena para trunka apie 29,5 žemiškos paros. Dvi savaitės nenutrūkstamos šviesos čia keičiasi dviem savaitėmis visiškos tamsos. Esant tokioms sąlygoms, išgyventi su vien saulės baterijomis tampa sudėtinga, ypač pietų poliaus regione, kurio kai kurios vietos niekada nepasiekia saulės spinduliai.
NASA, kaip ir Kinijos bei Rusijos kosmoso agentūros, pastaraisiais metais daugiausiai dėmesio skiria pietų poliaus tyrinėjimams. Šis regionas laikomas palankiausiu nuolatinei bazei dėl galimai paslėpto ledo ir apsaugos nuo radiacijos.
Technologiniai iššūkiai ir planų realumas
2022 metais NASA jau buvo paskyrusi po 5 milijonus dolerių trims kompanijoms, kad šios sukurtų pradines branduolinių reaktorių koncepcijas. Šie pirminiai modeliai buvo mažesni – apie 40 kilovatų galios ir mažiau nei šešių tonų svorio. Dabar keliami reikalavimai gerokai ambicingesni – 100 kilovatų.
Kol kas nėra aišku, kokį kurą naudos šis reaktorius, tačiau akivaizdu, kad technologiniai sprendimai dar laukia patvirtinimo. Be to, kyla abejonių dėl realių programos „Artemis“ terminų – pirmasis amerikiečių sugrįžimas į Mėnulį planuojamas 2027-aisiais, tačiau, pasak ekspertų, kritiniai komponentai, įskaitant „SpaceX“ kuriamą nusileidimo modulį „Starship“, dar nėra baigti.
Vis dėlto pabrėžiama, kad branduolinis reaktorius gali tapti esminiu ilgesnių misijų Mėnulyje elementu, ypač tamsiuoju dviejų savaičių periodu. Kol kas NASA neatskleidžia, kada galėtų būti pradėta statyti nuolatinė bazė.
Kosmoso lenktynės stiprėja: Kinijos ir Rusijos ambicijos
Duffy direktyvoje įspėja, kad jei Kinija ir Rusija įrengs reaktorių anksčiau, jos gali paskelbti tam tikras Mėnulio zonas „uždaromis“, taip apribodamos prieigą kitoms šalims. Abi valstybės yra paskelbusios apie bendrą projektą sukurti nuolatinę bazę iki 2035 metų.
Tą pačią dieną JAV pareigūnas pasirašė ir kitą direktyvą, skirtą paspartinti komercinių kosminių stočių kūrimą, kurios turėtų pakeisti Tarptautinę kosminę stotį (TKS) po jos planuojamo uždarymo 2030-aisiais.
Tuo tarpu Kinija toliau planuoja aktyviai plėsti savo buvimą Mėnulyje – žadama sukurti tiek paviršiuje, tiek orbitoje veikiančių centrų tinklą. Rusija taip pat neatsilieka – pasirodė pranešimų, kad palydovas „Kosmos-2558“, ilgą laiką sekęs amerikiečių žvalgybinį palydovą USA 326, paleido nežinomą objektą. Manoma, jog tai gali būti naujų priešpalydovinių ginklų bandymai, tačiau oficiali informacija neatskleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą