Jūsų telefonas jūsų nesiklauso: tai, ką jis iš tikrųjų daro, yra kur kas blogiau

Tačiau tikrovė yra kur kas labiau neraminanti: išmanieji algoritmai taip nuodugniai išnagrinėjo mūsų kasdienius įpročius, kad mato mus lyg per skaidrę, ir jiems tam visiškai nereikia naudoti mikrofono.

Techniniai mitai ir milžiniški duomenų srautai

Nors paslėpto mikrofono teorija atrodo kaip logiškiausias paaiškinimas, reali technologijų logistika šios versijos tiesiog nepatvirtina. 

Kaip rašo leidinys „Futura Sciences“, kibernetinio saugumo tyrėjai atliko eksperimentą ir išsamiai išanalizavo daugiau nei 17 000 populiarių „Android“ programėlių, ieškodami neleistino mikrofono įjungimo požymių, tačiau jokių paslėpto garso įrašymo įrodymų nerado.

Saugumo ekspertai įvardija paprastas technines kliūtis:

Nepertraukiamas aplinkos garso srauto įrašymas ir siuntimas reikalautų maždaug 130 megabaitų duomenų per dieną vienam vartotojui.

Pasauliniu mastu toks nuolatinis duomenų suvartojimas ir drastiškas baterijos išeikvojimas sukeltų milžiniškus, plika akimi pastebimus šuolius interneto tinklo žurnaluose.

Didžiosios technologijų kompanijos – „Apple“, „Google“ ir „Meta“ – vienbalsiai deklaruoja, kad mikrofono duomenų reklamai tikslinti nenaudoja. 

Netgi kai „Apple“ teisme sprendė bylą dėl atsitiktinių „Siri“ balso asistento įrašų, bylos medžiaga oficialiai patvirtino, kad šie garso duomenys niekada nebuvo naudojami rinkodaros profiliams sudaryti ir nebuvo parduodami tretiesiems asmenims.

Prognoziniai duomenys ir „Baader-Meinhof“ reiškinys

Tikroji tiesa yra ta, kad šiuolaikiniai algoritmai išmoko skaityti mūsų skaitmeninį elgesį neįtikėtinai tiksliai.

Šiuolaikinis vartotojo reklamos profilis remiasi sudėtinga duomenų matrica: jūsų tikslia buvimo vieta, paieškos ir peržiūrų istorija, pirkinių įrašais bei socialiniais ryšiais.

Pavyzdžiui, jei praleidžiate popietę su draugu, kuris neseniai internete ieškojo konkrečios vietos atostogoms, abiejų jūsų įrenginių geolokacijos paslaugos užfiksuoja, kad jūsų telefonai susikirto toje pačioje vietoje.

Reklamos tinklas, remdamasis šiuo sutapimu, automatiškai daro išvadą apie jūsų socialinį ryšį bei bendrus interesus ir netrukus nukreipia tą pačią atostogų reklamą ir į jūsų ekraną.

Tikslinė reklama atrodo kaip sekimo rezultatas, bet iš tiesų tai tik šalutinis masinio duomenų rinkimo produktas.

Psichologai šiam fenomenui paaiškinti pasitelkia vadinamąją dažnio iliuziją, arba Baader-Meinhof reiškinį.

Bet kurią dieną vidutinis vartotojas nesąmoningai peržiūri šimtus skelbimų ir jų neįsimena. Tačiau kai tik garsiai aptariate kokį nors produktą, jis patenka į jūsų aktyviąją sąmonę. 

Kai vėliau pamatote to paties produkto reklamą, tai atrodo kaip stebuklas, nes jūsų smegenys staiga yra nusiteikusios jį pastebėti. Tai gryna statistika, o ne įjungtas mikrofonas.

Tikrosios išimtys ir kur kas didesni pavojai

Visgi rinkodaros pramonė yra išbandiusi alternatyvius akustinius metodus. Tam tikri mobilieji žaidimai prašo prieigos prie mikrofono ne tam, kad klausytųsi jūsų kalbos, o tam, kad užfiksuotų specifinius ultragarsinius ar akustinius signalus iš jūsų televizoriaus. 

Tai leidžia prekių ženklams rodyti suderintą reklamą telefone tuo pat metu, kai per televiziją vyksta tiesioginė transliacija.

Taip pat didelį triukšmą sukėlė bendrovės „Cox Media Group“ pristatymai apie „Active Listening“ programinę įrangą, galinčią stebėti aplinkos garsus per išmaniuosius įrenginius. 

Po kilusios masinės neigiamos visuomenės reakcijos tokios platformos kaip „Google“ ir „Meta“ skubiai viešai atsiribojo nuo bet kokio bendradarbiavimo su šia programa.

Didžiausia problema yra ta, kad dėmesys telefono mikrofonui užgožia tikrąsias privatumo spragas. 

Duomenų brokeriai sėkmingai prekiauja informacija, kuri surenkama vien iš jūsų sąveikos su ekranu, programėlių leidimų bei nematovų sekimo pikselių tinklalapiuose. 

Saugumo tyrėjai netgi užfiksavo konkrečias programas, kurios slapta fone daro jūsų ekrano vaizdus (angl. screenshots). 

Technologijų milžinėms visai nereikia klausytis to, ką sakote – jos ir taip mato bei analizuoja kiekvieną jūsų piršto prisilietimą.

Šaltinis: „Futura Sciences“ informacija