Jūsų „Wi-Fi“ gali stebėti jus per sienas su 100 % tikslumu: Vokietijos mokslininkai įspėja apie nematomą pavojų

Šiam sekimo metodui visiškai nesvarbu, ar su savimi turite aktyvų išmanųjį įrenginį, ar ne – išvengti aptikimo vien išjungus telefoną nepavyks.

Kaip maršrutizatorius tampa paslėpta kamera?

Kastelio (KASTEL) informacinio saugumo ir patikimumo instituto profesorius Torstenas Strufe paaiškino, kad technologija veikia radijo bangų sklaidymo principu. 

Mokslininkai fiksuoja, kaip bangos atsimuša nuo aplinkos objektų ir kuria detalų erdvės bei joje esančių žmonių vaizdą. 

Tai primena įprastos kameros darbą, tik vietoj šviesos čia naudojamos radijo bangos.

„Ši technologija kiekvieną maršrutizatorių paverčia potencialia sekimo priemone“, – įspėja Julianas Todtas iš KASTEL instituto. 

„Jei reguliariai praeinate pro kavinę, kurioje veikia „Wi-Fi“ tinklas, ten jus gali identifikuoti jums visiškai to nežinant. 

Šią informaciją vėliau gali panaudoti valstybinės institucijos ar privačios įmonės.“

Tyrėjas Feliksas Morsbachas pažymi, kad nors specialiosios tarnybos ir kibernetiniai nusikaltėliai jau dabar turi paprastesnių būdų stebėti žmones – pavyzdžiui, per nulaužtas saugumo kameras ar išmaniuosius durų skambučius, „Wi-Fi“ kelia išskirtinę grėsmę. 

Šie tinklai yra visur, jie veikia nepastebimai ir nesukelia jokio įtarimo, todėl gali tapti masine sekimo infrastruktūra.

Specialios įrangos nereikia: viskas remiasi dirbtiniu intelektu

Skirtingai nuo ankstesnių mokslinių eksperimentų, kuriems reikėdavo brangių jutiklių ar specializuotos laboratorinės įrangos, naujasis metodas veikia su įprasta „Wi-Fi“ įranga, kuri jau dabar įdiegta milijonuose pastatų.

Senesnės sistemos matuodavo kanalo būklės informaciją (CSI), fiksuodamos signalo pokyčius jam atspindint nuo sienų ar baldų. 

Naujoji technologija žengė žingsnį į priekį – ji naudoja kasdienį duomenų apsikeitimą tarp maršrutizatoriaus ir prie jo prijungtų įrenginių, žinomą kaip grįžtamojo ryšio informacija apie spindulio formavimą (BFI).

Saugumo spraga: BFI duomenys belaidžiuose tinkluose yra perduodami be jokio šifravimo, todėl juos gali laisvai perimti ir perskaityti bet kas, esantis tinklo veikimo zonoje.

AI apmokymas: Žmogaus kūno sukeliami signalo atspindžiai sukuria unikalius „vaizdus“. Dirbtinio intelekto sistema pagal juos mokosi identifikuoti konkrečius asmenis. Išmokus mašininio mokymosi modelį, žmogaus atpažinimo procesas užtrunka vos kelias sekundes.

Šokiruojantis tikslumas ir grėsmė privatumui

Sistemos bandymuose dalyvavo 197 žmonės. Eksperimento rezultatai nustebino pačius tyrėjus – dirbtinis intelektas asmenis atpažino beveik 100 % tikslumu. 

Svarbiausia, kad identifikavimo efektyvumui įtakos neturėjo nei žmogaus judėjimo kryptis (žiūrėjimo kampas), nei jo individuali eisena.

Mokslininkai neslepia susirūpinimo dėl tokios technologijos ateities. Ji kelia tiesioginę grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms, ypač teisei į privatumą. 

Didžiausią nerimą kelia rizika, kad autoritarinės šalys gali panaudoti šį metodą masiniam piliečių sekimui bei protestuotojų identifikavimui be jų žinios.

Siekdami užkirsti kelią piktnaudžiavimui, tyrėjai primygtinai ragina tarptautines organizacijas į būsimą pasaulinį „Wi-Fi“ standartą (IEEE 802.11bf) skubiai įtraukti griežtas privatumo apsaugos ir duomenų šifravimo priemones.

Šaltinis: unian.net