Kas ir kiek savo arsenale turi pasaulį gąsdinančių branduolinių ginklų

JAV paskelbė, kiek branduolinių galvučių turi savo arsenale

Jungtinėse Valstijose yra dislokuota 1 419 kovinių galvučių, 662 iš sausumos ir povandeninių laivų paleidžiamos raketos ir skraidinamos sunkiaisiais bombonešiais.

Tai teigiama JAV valstybės departamento pranešime spaudai. (2023 metų duomenys)

Šis ginklų skaičius neviršija 1550 kovinių galvučių 700 įrangos vienetų. Normas nustato Sutartis dėl puolimo ginklų mažinimo (START).

Joe Bideno administracija nusprendė atnaujinti savo dislokuotų branduolinių pajėgų statusą. Tai įvyko po to, kai Kremlius atsisakė svarbios ginklų kontrolės sutarties.

„Jungtinės Valstijos ir toliau laikosi „skaidrumo tradicijos“, nepaisydamos Rusijos „New START“ sustabdymo“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

Vašingtonas tebėra įsipareigojęs siekti skaidrumo tarp valstybių, kurios savo arsenaluose turi branduolinius ginklus.

Pareiškime teigiama, kad tokia veikla itin vertinga dar labiau sumažinant klaidingo suvokimo, klaidingų skaičiavimų šiuo klausimu tikimybę, taip pat konkurenciją dėl ginklų.

Tokios priemonės ypač svarbios tuo metu, kai pasaulyje kilusi didelė įtampa.

Rusija

Pernai gruodį Rusija turėjo apie 1 720 branduolinių galvučių. Apie 1 070 iš jų skirtos panaudoti sausumos raketose, 350 – atominiuose povandeniniuose laivuose ir dar 300 galėtų būti dislokuotos orlaiviuose.

Apie 2 700 kovinių galvučių, manoma, yra rezerve, o dar apie 4 000 laukia sunaikinimas.

Pastarąjį kartą Rusijoje branduoliniai bandymai atlikti 1990 metais, o iš viso šalis jų yra atlikusi 715.

Prancūzija

Prancūzijos branduolinis arsenalas yra trečias pagal dydį pasaulyje, nors ir gerokai mažesnis nei JAV ir Rusijos.

Vadovaujant prezidentui Jacques’ui Chiracui, 1996 metais Prancūzijoje buvo išmontuoti sausumoje naudojami branduoliniai ginklai ir perpus sumažintas kitų tokių mechanizmų skaičius.

Šiandien dauguma iš 300 Prancūzijos turimų kovinių galvučių skirtos keturiems jos turimiems povandeniniams laivams (apie 240). Likusios skirtos panaudojimui orlaiviuose arba laukia išmontavimo.

Pirmuosius branduolinius bandymus šalis atliko 1960 metais, paskutinį – 1996 metais. Iš viso jų būta 210.

Didžioji Britanija

Kuomet JAV pradėjo vadinamąjį Manhatano projektą, grupė mokslininkų, žinomų kaip „britų misija“, atvyko jiems pagelbėti. 1946 metais JAV priėmė įstatymą, kad su kitomis šalimis dalytis šia informacija yra nusikaltimas. Tuomet Jungtinė Karalystė pradėjo savo branduolinę programą.

1954 metais JAV pakeitė teisės aktus ir vėl atvėrė duris bendradarbiavimui. Daugiau kaip pusė Didžiojoje Britanijoje atliktų branduolinių bandymų buvo įgyvendinti bendrose operacijose su JAV.

Jungtinė Karalystė turi keturis povandeninius laivus, kurie gali gabenti branduolines raketas. Šios karinės vandens transporto priemonės yra vienintelis būdas šaliai panaudoti branduolinį ginklą. Šiuo metu šalis turi 225 branduolines galvutes, 160 galimų naudoti povandeniniuose laivuose, 65 yra rezerve.

Pirmuosius branduolinius bandymus šalis atliko 1952 metais, paskutinį – 1991 metais. Iš viso atlikta apie 45 bandymai.  

Kinija

Kinija branduolinį ginklą panoro turėti 1950 metais, po to, kai JAV į Ramųjį vandenyną Korėjos karo metu perkėlė šį ginklą.

Pirmąjį sėkmingą branduolinį bandymą Kinija atliko 1964 metais.

JAV mokslininkų federacijos duomenimis, Kinija ir toliau didina savo branduolinį arsenalą. 2012 metų gruodį šalis turėjo apie 140 branduolinių galvučių, skirtų sausumos raketoms, ir dar 40 naudotinų orlaiviuose. Likusios galvutės arba bus išmontuotos, arba panaudotos atominiuose povandeniniuose laivuose.

Manoma, kad Kinija iš viso turi apie 240 galvučių. Tikslūs skaičiai nėra žinomi.

Paskutinį kartą Kinija bandymą atliko 1996 metais, o iš viso jų atlikta 45.

Indija

Indijai branduolinio ginklo prireikė sekant Kinijos pavyzdžiu. Pirmuosius branduolinius įrenginius šalis išbandė 1974 metais. Trys bandymai vyko 1998 metų gegužę, dar po poros dienų atlikti dar du bandymai.

Indija turi lėktuvuose ir sausumos raketose naudojamas branduolines galvutes, atsargoje ji ketina turėti ir laivyne naudojamų galvučių. Kaip ir jos konkurentas Pakistanas, Indija deda daug pastangų, norėdama sukaupti didesnes šių branduolinių įtaisų atsargas.

Manoma, kad dabar sandėliuose tokių galvučių yra apie 80-100, tačiau šalis neturi tinkamos įrangos joms pernešti.

Pakistanas

Pakistanas branduolinės programos slapta ėmėsi 1972 metais, prasidėjus trečiam karui su Indija. Atsakydamas į konkurentės 1998 metais atliktus šešis branduolinius bandymus, Pakistanas paskelbė, kad netoli pasienio su Iranu susprogdino šešis požeminius prietaisus.

Kaip ir Indija, Pakistanas aktyviai dirba gamindamas daugiau branduolinių galvučių. Jas šalis turi galimybę panaudoti orlaiviuose ir sausumos raketose.

Manoma, kad atsargoje šalis turi 90-110 tokių branduolinių prietaisų.

Šiaurės Korėja

Šiaurės Korėja yra atlikusi tris požeminius branduolinius bandymus, paskutinysis vyko šių metų vasarį. Šalis atliko ir balistinių raketų bandymus, tiesa, manoma, kad abiejų technologijų Šiaurės Korėja dar neapjungė.

Ekspertai teigia, kad šalyje yra pakankamai plutonio, kad būtų pagaminta apie dešimt branduolinių galvučių. Tačiau šalis neturi įrangos, kuria galėtų jas panaudoti.

Šiaurės Korėja branduolinę programą pradėjo šalyje pastačiusi sovietinį reaktorių. 1994 metais, po susitarimo su JAV, šalis pažadėjo sustabdyti ginklų programą mainais už paramą statant elektros energiją gaminantį reaktorių. Po aštuonerių metų Pchenjanas pradėjo slaptą branduolinių ginklų programą ir išvarė Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektorius.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Šiaurės Korėjai patvirtino naujas sankcijas, kurios įsigalioja po kiekvieno branduolinio bandymo.

Izraelis

Izraelis nei patvirtina, nei paneigia turintis atominę bombą, nors manoma, kad iš tiesų ją turi. Šalis turi apie 80 branduolinių ginklų ir pakankamai plutonio, kad galėtų pasigaminti dar apie 200.

Buvęs ministras pirmininkas Shimonas Peresas 1998 metais interviu televizijai teigė, kad Izraelis branduolinę programą  pradėjo vystyti 1950 metais, siekdamas užkirsti kelią karui.

Izraelis yra įsigijęs povandeninių laivų ir lėktuvų, galinčių gabenti branduolines kovines galvutes, tačiau neaišku, ar jos yra įmontuotos.

Daugelis mano, kad Izraelio turimos „Jericho“ tipo sausumos raketos taip pat pajėgios pernešti branduolinį užtaisą.  

Iranas

Pastarąjį dešimtmetį pasauliui didelį susirūpinimą kelia Irano branduolinė programa. 2011 metų lapkritį Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paskelbė ataskaitą, kurioje skelbiama, kad turima patikimos informacijos, jog Iranas plėtoja branduolinį ginklą.

Iranas tvirtina, kad uraną sodrina civiliniais tikslais, tačiau TATENA tvirtina, kad šalis nepakankamai bendradarbiauja, kad jos tikslus būtų galima laikyti taikiais. Dėl tokios šalies pozicijos Jungtinių Tautų Saugumo agentūra ir daugelis Vakarų šalių Iranui pritaikė ekonomines ir ginklų sankcijas.

Balistines raketas Iranas vysto nuo 1980-ųjų ir turi didžiausią dislokuotų raketų skaičių Artimuosiuose Rytuose. Ekspertai teigia, kad šios raketos bent jau kol kas nėra tinkamos branduolinių raketų pernešimui. Net jei Iranas turės branduolinį užtaisą, jam prireiks daug laiko tyrimams, siekiant pagaminti tinkamą ginklą.

Iki šiol Iranas branduolinių bandymų nėra atlikęs.

Apibendrinant galima teigti, kad šalia didelės grėsmės, kurią kelia branduoliniai ginklai, jie kartu veikia kaip atgrasantis faktorius priešams imtis karinių veiksmų. Turėti branduolinį užtaisą yra viena, tačiau sukurti patikimą šio užtaiso nešėją (kaip raketas, laivus ir pan.), reikia daug resursų. Be to, tai ir daug žinių reikalaujantis procesas.

Manoma, kad Šaltojo karo metu tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, nepaisant aštrių nesutarimų, būtent suvokimas, jog abiem konfrontuojančioms pusėms ginklų arsenalas nugalėtojo vardo neatneš, privertė ieškoti kompromisų.

Kiek destruktyvūs yra branduoliniai ginklai?

Branduoliniai ginklai sukurti taip, kad sukeltų didžiausią sunaikinimą.

Sunaikinimo mastas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kovinės galvutės dydį, kaip aukštai virš žemės jis detonuoja, vietinę aplinką.

Tačiau net mažiausia branduolinė galvutė gali nusinešti daug gyvybių ir sukelti ilgalaikių pasekmių.

Sunaikinimo mastas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kovinės galvutės dydį, kaip aukštai virš žemės jis detonuoja, vietinę aplinką.

Tačiau net mažiausia branduolinė galvutė gali nusinešti daug gyvybių ir sukelti ilgalaikių pasekmių.

Ką reiškia „branduolinė atgrasymo priemonė“ ir ar ji pasiteisino?

Argumentas, kodėl reikia išlaikyti daug branduolinių ginklų, buvo galimybė visiškai sunaikinti priešą, kad jie negalėtų užpulti.

Nors buvo atlikta daug branduolinių bandymų, jų techninis sudėtingumas ir griaunamosios galios nuolat didėjo, branduoliniai ginklai ginkluotose konfrontacijose nebuvo naudojami nuo 1945 m. Rusijos politika taip pat pripažįsta branduolinius ginklus tik kaip atgrasymo priemonę ir išvardija keturis jų panaudojimo atvejus:

• Rusijos Federacijos ar jos sąjungininkų teritoriją atakuojančių balistinių raketų paleidimas;
• Branduolinių ginklų ar kitų rūšių masinio naikinimo ginklų panaudojimas prieš Rusijos Federaciją ar jos sąjungininkus;
• Ataka prieš svarbius Rusijos Federacijos vyriausybinius ar karinius objektus, kelianti grėsmę jos branduoliniam pajėgumui;
• Agresija prieš Rusijos Federaciją naudojant įprastinius ginklus, kai kyla pavojus pačios valstybės egzistavimui.

Parengta pagal užsienio spaudą

Сколько в мире ядерных боеголовок? Инфографика DW.

По данным Стокгольмского международного института исследования проблем мира, к 2023 году у Великобритании, Израиля, Индии, Китая, КНДР, Пакистана, России, США и Франции было 12512 единиц ядерного оружия, из них 9576 считались… pic.twitter.com/9EKn6ynVTG

— DW на русском (@dw_russian) March 2, 2024