Kunkuliuoja karštos plazmos „vonioje“: NASA padarė kokybiškiausią Žemės radiacijos juostos nuotrauką (Vaizdo įrašas)

Kosminis aparatas buvo paleistas 2023 m. balandžio mėn. ir, prieš pasiekdamas savo tikslą - Jupiterį ir jo didžiausius mėnulius (Ganimedą, Kalistą ir Europą), turėtų atlikti keletą gravitacinių manevrų. 

Taip pat tikimasi, kad jis atliks dar niekada nebandytą manevrą naudodamas Žemę ir Mėnulį, rašo IFLScience.

Šis manevras buvo atliktas 2024 m. rugpjūtį, kai JUICE atliko keletą savo prietaisų bandymų prieš rinkdamas duomenis apie Jupiterio mėnulį. 

Tarp jų buvo ir bandymas, kurio metu buvo aptikti gyvybės ženklai Žemėje. 

Misijos metu taip pat buvo naudojami NASA instrumentai, kurie fotografavo mūsų planetą jai tolstant nuo mūsų planetos.

Pasak NASA planetų gynybos komandos narės Patricijos Talbert, tai, ką pavyko užfiksuoti aparatui, yra nematoma žmogaus akiai. 

Skirtingai nuo tradicinių kamerų, aparatas naudojo specialius jutiklius, kad užfiksuotų energetiškai neutralius atomus, kuriuos išspinduliuoja įkrautos dalelės, sąveikaujančios su mūsų planetą supančiomis išplėstinėmis atmosferos vandenilio dujomis.

Dėl to mokslininkams pavyko stulbinamai tiksliai užfiksuoti Žemės radiacines juostas. 

Iš karto už žemos Žemės orbitos planetą supa spinduliuotės juostos, vadinamos Van Alleno juostomis - jos pavadintos astrofiziko Džeimso Van Alleno, padėjusio išsiaiškinti, kaip pro jas praeiti, vardu.

Pasak NASA tyrėjų, Žemės magnetosfera sulaiko didelės energijos spinduliuotės daleles ir saugo mūsų planetą nuo Saulės audrų ir nuolat plūstančio Saulės vėjo, kuris gali pakenkti žmonėms Žemėje ir mūsų naudojamai technikai.

Žinoma, kad šios dalelės sudaro dvi radiacijos juostas, kurios supa Žemę tarsi milžiniški spurgai. 

Mokslininkai jau išsiaiškino, kad išorinę juostą sudaro milijardai didelės energijos dalelių, atkeliaujančių iš Saulės, o vidinę - kosminiai spinduliai, sąveikaujantys su Žemės atmosfera.

Tačiau nuostabiai aiškus Žemės radiacijos juostos vaizdas nėra vienintelis dalykas, kurį pavyko užfiksuoti kosminiam aparatui. 

Per 30 minučių trukusį skrydį NASA JENI ir Jovijos energetinių elektronų (JoEE) prietaisas rinko duomenis apie Mėnulio paviršiaus ir kosminės aplinkos sąveiką.

Pasak JENI vadovo pavaduotojos Matinos Gkioulidou, kai ji ir jos komanda gavo aiškius vaizdus, tapo aišku, kad mokslininkams pavyko užfiksuoti didžiulį karštos plazmos žiedą, kuriame, atrodo, spurdėjo mūsų Žemė. 

Be to, tai pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko taip detaliai užfiksuoti didžiulį Žemę supantį karštos plazmos žiedą.

Dabar mokslininkai su nekantrumu laukia, ką aparatui pavyks užfiksuoti, kai jis pasieks Jupiterį. 

Atkreipkite dėmesį, kad ši misija dar toli gražu nesibaigė: iki 2031 m., kai zondas pasieks dujinę milžinę, jis dar turės du kartus praskristi pro Žemę ir vieną kartą - pro Venerą. 

Tačiau keli pagrindiniai prietaisai jau išbandyti ir veikia, o mokslininkai tikisi, kad ateityje laukia dar daug atradimų.

Šaltinis: focus.ua