Nauja grėsmė Žemei: 100 "Starlink" palydovų bus išvesti iš rikiuotės ir mokslininkai dėl to baiminasi

Siekdama atsikratyti grėsmės, "SpaceX" planuoja palydovus "deorbitinti", kad jie sudegtų Žemės atmosferoje.

Deja, klimato mokslininkai nėra sužavėti šiuo planu, rašo "Space".

Pasak Durhamo universiteto vyresniosios mokslo darbuotojos Fionos Thomson, pagrindinė problema yra ta, kad mokslininkai nežino, kokį poveikį planetos klimatui gali turėti milijonai Žemės atmosferoje esančių kosminių palydovų dalelių.

Be to, atmosferos mokslininkai nuogąstauja, kad tokia "kosmoso sektoriaus nesėkmė" tik pagilins klimato krizę.

Mokslininkų grupė neseniai stratosferoje - atmosferos sluoksnyje, kuriame susidaro ozono sluoksniai - aptiko galimai ozono sluoksnį ardančių metalų iš kosminių laivų.

Tuo pat metu santykinai "žema Žemės orbita", kurioje yra mūsų planetos ekosistemas stebintys palydovai, tampa itin perpildyta - vien "Starlink" orbitoje yra daugiau kaip 5 000 erdvėlaivių.

Dėl to mokslininkai priėjo išvadą, kad "valymas" yra kosmoso sektoriaus prioritetas.

Tuo pat metu neseniai paleisti erdvėlaiviai per 25 metus taip pat turi būti pašalinti iš orbitos vienu iš dviejų būdų:

Judant aukštyn į vadinamąją "kapinių orbitą".

Judant žemyn, nusileidžiant į Žemės atmosferą.

Žemesnėje orbitoje esantys palydovai paprastai yra suprojektuoti taip, kad panaudotų likusius degalus ir Žemės gravitacinę jėgą, kad vėl įeitų į atmosferą.

Kontroliuojamo grįžimo į atmosferą metu erdvėlaivis į atmosferą patenka iš anksto nustatytu laiku ir nusileidžia tolimiausiame taške, dar vadinamame "erdvėlaivių kapinėmis" arba Nemo tašku.

Tačiau nekontroliuojamo pakartotinio įskridimo atveju erdvėlaivius ištinka natūrali žūtis - jie sudega Žemės atmosferoje.

Atkreipkite dėmesį, kad NASA ir Europos kosmoso agentūra propaguoja tokį sunaikinimo būdą kaip dalį projektavimo filosofijos, vadinamos "projektavimas pražūčiai".

Tuo pat metu klimato mokslininkai nėra sužavėti šiuo planu.

Poveikis ozono sluoksniui

Atmosferos klimato mokslininkų susirūpinimas grindžiamas 40 metų trukusiais ozono skylių virš pietų ir šiaurės ašigalių atsiradimo priežasčių tyrimais.

Jos ypač plačiai buvo pastebėtos devintajame dešimtmetyje.

Jau žinoma, kad ozono sluoksnio nykimą paprastai sukelia žmogaus sukurtos pramoninės dujos kartu su natūraliais ir labai dideliame aukštyje esančiais poliarinės stratosferos debesimis arba perlamutriniais debesimis.

Šių eterinių debesų paviršiai veikia kaip katalizatoriai, paverčiantys nekenksmingas chemines medžiagas į aktyvesnes formas, kurios gali greitai sunaikinti ozoną.

Pasak naujojo tyrimo bendraautoriaus, Purdue universiteto atmosferos mokslininko Dano Čikzo (Dan Chikzo), didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad naujos kosminių laivų dalelės Žemės atmosferoje gali padėti formuotis šiems debesims, dėl to ozonas dar labiau nyksta. Ir tai tuo metu, kai Žemės atmosfera dar tik pradeda atsigauti.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad vos kelios naujos dalelės gali sukurti daugiau tokio tipo poliarinių debesų ir viršutiniuose, ir apatiniuose atmosferos sluoksniuose, kur formuojasi periferiniai debesys.

Atkreipkite dėmesį, kad šie debesys paprastai praleidžia Saulės šilumą, o paskui ją sulaiko išeidami - paprasčiau tariant, dėl didelio perisferinių debesų skaičiaus gali padidėti planetos įkaitimas.

Chikzo taip pat pažymi, kad iš nepatvirtintų duomenų jau matyti, jog virš ašigalių esantys aukštuminiai debesys keičiasi, tačiau mokslininkai dar nesupranta, kas lemia šiuos pokyčius.

Ką daryti toliau?

Mokslininkai primygtinai teigia, kad reikės atlikti daugiau tyrimų, remiantis ankstesniais atmosferos specialistų, erdvėlaivių konstruktorių ir astrofizikų darbais, kurie buvo atlikti, tačiau nebuvo pakankamai griežti ir kryptingi, kad būtų galima pateikti konkrečius sprendimus.

Kai kurie astrofizikai teigia, kad erdvėlaivio skleidžiamos aliuminio oksido (aliuminio oksido) dalelės sukels chemines reakcijas atmosferoje, kurios gali paskatinti ozono sluoksnio nykimą.

Tačiau mokslinių įrodymų vis dar nepakanka, todėl mokslininkai primygtinai reikalauja atsargumo ir būtinybės atlikti daugiau tyrimų.

Šaltinis: focus.ua