Netikėtas radinys Latvijoje: Bolderaja karjere rastas povandeninis laivas

„Aš visiems draugams juokais sakydavau: kai ten ras povandeninį laivą, tada aš ten nersiu. Ir užvakar... 

Štai jis“, – sako Martiņš Šaiters.

Jis mums rodo nardymo į Bolderaja karjero dugną kadrus – ir iš tiesų juose matyti savadarbė povandeninė valtis. Ją nardydamas rado Martiņšo draugas Vasilijus. Jis užsiima vandens telkinių valymu ir prarastų daiktų paieška.

„Jis atvažiavo pas mane ir sako: „Martiņš, aš čia radau povandeninį laivą“. Aš sakau: „Ar tu sveikas?“. 

Jis: „Taip, važiuojam, pažiūrėkim“. 

Tada užvakar mes nardėm, pažiūrėjom – taip, tikrai yra. Pažymėjome vietą ir vakar grįžome su povandenine vaizdo kamera, viską nufilmavome ir vėliau iškėlėme į paviršių“, – toliau pasakoja Martiņš.

„Pagal mūsų informaciją, jis nuskendo maždaug prieš 15 metų. Akumuliatorius, žinoma, jau neveikia. 

Bet jis turi tris variklius. Du iš jų veikė. 

Kai prijungėme naują akumuliatorių, jis užsivedė“, – sako jis ir demonstruoja variklio veikimą.

Povandeninio laivo iškėlimas iš 4–5 metrų gylio užtruko apie pusvalandį. Jis sveria daugiau nei 150 kilogramų.

„Sunkiausia buvo jį ištraukti, kai jis jau buvo ant seklumos. Vandenyje mes naudojame specialų pripučiamą maišą, kuris ją pakelia į paviršių. Mes jį tiesiog traukiame, velkame. 

O kai jis buvo paviršiuje, tada jau keturi vyrai jį paėmė ir sunkiai pakrovė“, – pasakoja jis.

Martiņš ištyrė laivo konstrukciją ir sako, kad jis nesaugus.

„Jis neturi normalios gylio kontrolės sistemos. Tai pirma. 

Antra, nėra vietos orui, kvėpavimui. Iš tiesų čia, viršutinėje dalyje, susidaro toks oro burbulas, kuris yra ten, kur yra piloto galva. 

Mano nuomone, šis tūris yra labai mažas. 

Ten per dvi ar tris minutes deguonis išeikvojamas, susidaro anglies dioksidas ir žmogus praranda sąmonę

Tokios konstrukcijos povandeninis laivas gali plaukti paviršiuje arba gulėti dugne, bet jis negali užimti tarpinės padėties. 

Kaip dviračiui, kad jis stovėtų tiesiai, reikia greičio, taip ir čia [kad ji galėtų užimti tarpinę padėtį vandens sluoksnyje] taip pat reikia greičio ir gylio vairo, kurio šioje konstrukcijoje nėra“, – jis aiškina, kas yra negerai su šiuo plaukiojančiu aparatu.

Apskritai šioje povandeninėje valtyje yra labai mažai vietos, bet viskas yra gerai apgalvota. 

Yra speciali vieta kojoms, galvai. Bet įlipti čia yra labai nepatogu. Sunku įsivaizduoti, kaip pirmasis šios povandeninės valties bandytojas sugebėjo iš čia išlipti: tai yra labai sudėtinga užduotis.

„Aš ten nesiryžčiau nerti. Manau, kad ši konstrukcija yra šiek tiek netinkama“, – sako Martiņš Šaiters.

Bet kas tai per valtis ir kaip ji atsidūrė karjero dugne? 

LSM+ pavyko rasti jos kūrėją. Tai Jurijus Cvetkovas. Vaizdo įraše, nufilmuotame prieš 15 metų, jo išradimas yra paruoštas bandymams.

„Visą gyvenimą bandžiau sukonstruoti ką nors įdomaus“, – pasakoja jis LSM+.

Ir sukonstravo. Iš stiklo pluošto ir epoksidinės dervos. Du iš trijų sraigtų taip pat yra jo paties gamybos.

„Planų buvo milijonas, net milijardas. Aš braižiau, išradinėjau... 

Na, konstrukcija nebuvo labai gera. Pirmiausia pagaminau vieną variklį. Vairo ir traukos strypai yra metaliniai.

Man nepatiko, kad ji plaukia lėtai, todėl ant viršaus įdėjau dar vieną variklį“, – tęsia jis.

Pirmasis išplaukimas buvo vienintelis.

„Maniau, kad šiek tiek ją panardysiu! Na, perlenkiau. Ji nugrimzdo. O ten šalta! 

Aš buvau tik marškinėliais ir džinsais. Ten šalta, tamsu ir baisu. (juokiasi)

 Jei būčiau praradęs sąmonę, nebūčiau išplaukęs. 

Kai išplaukiau, jau nieko nesupratau. Kažkaip išplaukiau iki kranto. Visi žiūri. 

Aš nukritau ant kranto ir guliu, ilsiuosi“, – prisimena jis prieš 15 metų įvykusius įvykius.

Pasak Jurijaus, po to, kai valtis nuskendo, jis bandė ją surasti su narų pagalba, bet nesėkmingai. 

Tačiau jis nepasidavė ir, pasirodo, pastatė dar vieną povandeninį laivą, dvivietį.

Taigi, jei kada nors pamatysite vandenyje kažką panašaus, nenustebkite: tai „tik“ povandeninis laivas.

Šaltinis: press.lv