Ukraina paskelbė apie lazerinio ginklo „Trident“ sukūrimą: Kas tai galėtų būti?

„Šiandien Ukraina, jei neklystu, yra penktoji šalis, galinti pasakyti, kad turi [kovinį] lazerį. 

Šiuo lazeriu jau galime numušti lėktuvą daugiau kaip dviejų kilometrų aukštyje“, - naujienų agentūra ‚Interfax-Ukraina‘ citavo Sucharevskį.

Šį pareiškimą Sucharevskis padarė gruodžio 16 d. konferencijoje, skirtoje Europos ir Ukrainos karinės pramonės bendradarbiavimo perspektyvoms aptarti. 

Pasak bepiločių sistemų pajėgų vado, ukrainietiškas kūrinys vadinasi „Tridentas“ (Tridentas). 

Šiuo metu vykdomi darbai, siekiant ją išplėsti ir sustiprinti.

Iš trumpo Sucharevskio pranešimo nebuvo aišku, kaip ginklas atrodo, kokios jo charakteristikos ir ar jis buvo išbandytas kovinėmis sąlygomis.

Kas yra lazeriniai ginklai

Pirmaujančios valstybės kovinius lazerius pradėjo kurti prieš 60-70 metų. Tuometinių supervalstybių - SSRS ir JAV - karinę vadovybę viliojo idėja įsigyti palyginti nebrangų, saugų, universalų, daugkartinio naudojimo ir veiksmingą ginklą.

Teoriškai galingas lazerio spindulys per kelias sekundes sudegintų priešo įrangą. Tokį ginklą būtų galima naudoti ir gynybai, ir puolimui. 

Atrodė, kad tai ideali naikinimo priemonė. Tačiau praktiškai viskas pasirodė sudėtingiau.

Skambūs sovietų ir amerikiečių valdžios institucijų pareiškimai apie galimybę numušti raketas ir lėktuvus lazeriais praktiškai pasirodė esą tik žodžiai. 

Buvo sukurti prototipai, tačiau vėliau dėl lėšų ir perspektyvų stokos kūrimas greitai buvo nutrauktas.

,Prieš šešiasdešimt metų pirmaujančios šalys įsitraukė į lazerių ginklavimosi varžybas. Iki šiol nė vienas iš daug žadančių pasiekimų nebuvo išbandytas realiomis kovinėmis sąlygomis

Pagrindinės kliūtys buvo poreikis turėti galingą energijos šaltinį lazeriui maitinti ir atvėsinti po veikimo, priklausomybė nuo oro sąlygų, problemos, kylančios dėl galimybės vienu metu pataikyti į kelis judančius taikinius, ir komponentų kaina.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje galingosios valstybės nusprendė sutelkti išteklius į esamų „įprastinių“ ginklų sistemų, pirmiausia tolimojo nuotolio raketų, tobulinimą.

Tačiau nauji iššūkiai, įskaitant Rusijos ir Ukrainos karą, suteikė naują impulsą kalbėti apie kovinį lazerį. Taip yra dėl to, kad ieškoma nebrangaus ir daugkartinio naudojimo būdo kovoti su pigiais bepiločiais orlaiviais, kurie šiame kare tapo kone pagrindiniu masiniu ginklu.

Išleisti jiems brangias priešlėktuvines raketas neekonomiška, o bandymai numušti dronus kulkosvaidžiais iš žemės dažnai būna nesėkmingi.

Galingu lazerio spinduliu sudeginti drono korpusą - „centus kainuojantis“ šūvis - atrodo tinkamas sprendimas.

Kas jau turi lazerinį ginklą?

Šalių, kurios teigia turinčios lazerinių ginklų, klubas yra nedidelis. Be jau minėtų JAV ir Rusijos (kaip SSRS teisių perėmėjos), tokią technologiją greičiausiai turi Kinija, Didžioji Britanija, Pietų Korėja, Japonija ir Izraelis.

Amerikos valdžios institucijos yra kalbėjusios apie tai, kad JAV kuriami lazeriniai priešraketiniai moduliai, taip pat sistemos, skirtos laivynui ir aviacijai.

Kalbant apie Kinijos pasiekimus, buvo informacijos, kad kinai turi lazerinių priešlėktuvinių ginklų, taip pat lazerinių šautuvų, kuriuos teisėsaugos institucijos naudoja riaušininkams nudeginti.

Prieš kelerius metus Rusijos vadovas Vladimiras Putinas viešai gyrėsi „unikaliu kompleksu“ „Peresvet“, kuris lazerio spinduliu gali apakinti net palydovus.

Šį rudenį Izraelio kariuomenė užsakė pirmąją lazerinių sistemų „Geležinis spindulys“ partiją, kuri kariuomenę turėtų pasiekti iki 2025 m. pabaigos. 

Ši priešlėktuvinė sistema gali naikinti nedidelius taikinius nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų atstumu.

Izraelio lazerinė sistema „Iron Beam“ turėtų būti pradėta naudoti jau 2025 m. Ji gali numušti bepiločius orlaivius, raketas ir net minosvaidžių sviedinius nuo 100 metrų iki 2 km aukštyje.

Pietų Korėja ir Japonija jau pademonstravo savo kovos su dronais ir raketomis lazerinių sistemų prototipus.

Didžioji Britanija tikisi savo lazerinę sistemą „DragonFire“ pradėti naudoti ne anksčiau kaip 2027 m. Tai sistema su 55 kW galios lazerio spinduliu, kuris fokusuojamas iš 37 atskirų kanalų. Tai leidžia deginti metalą maždaug vieno kilometro atstumu.

2024 m. pavasarį Didžiosios Britanijos valdžios institucijos pareiškė neatmetančios galimybės perduoti „DragonFire“ pavyzdžių Ukrainai, kad jie būtų išbandyti kovinėmis sąlygomis.

Kas yra Ukrainos lazerinis ginklas

Duomenų apie Ukrainos kovinio lazerio kūrėją, charakteristikas ir tipą nėra.

Savo pareiškime pulkininkas Sucharevskis teigė, kad „Trident“ gali numušti lėktuvą dviejų kilometrų atstumu.

Tai gana didelis skaičius: britų „DragonFire“, kaip jau minėta, gali numušti taikinius kilometro atstumu. Izraelio „Geležinis spindulys“ yra dvigubai didesnio nuotolio, tačiau jo lazerio galia yra 100 kilovatų, o ne 55, kaip britų.

Jei ukrainiečių „Trident“ iš tikrųjų gali pataikyti į lėktuvą, jis turi turėti judančio taikinio fokusavimo ir fiksavimo sistemą. 

Pavyzdžiui, „DragonFire“ gali sufokusuoti taikinį kilometro atstumu 23 mm tikslumu.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius nori suteikti Ukrainai lazerinį ginklą „DragonFire“, skirtą bepiločiams orlaiviams numušinėti. Tačiau neaišku, ar jis galės.

Iš Sucharevskio žodžių matyti, kad Ukrainai per trumpą laiką pavyko sukurti efektyvaus kovinio lazerio prototipą. Tuo metu jis buvo sukurtas informacinės tylos sąlygomis.

Ukrainos ginklų ekspertas, buvęs koncerno „Ukroboronprom“ darbuotojas Olegas Katkovas BBC sakė, kad tai visiškai įmanoma.

O. Katkovas nurodo keletą argumentų. Pagrindinis iš jų yra tas, kad per pastarąjį pusšimtį metų lazerinių ginklų kūrimo technologijos ir komponentai tapo prieinamesni ir lengviau prieinami.

Todėl, jo nuomone, Ukrainos karinis-pramoninis kompleksas, taip pat privatus sektorius galėtų sukurti kovinės lazerinės sistemos pavyzdį.

Minosvaidžio mina, kurią 2024 m. balandžio mėn. bandymų metu lazeriu sudegino britų sistema

„Tarp to, kaip Ukrainos gynyba atrodė iki 2022 m., ir to, kaip ji atrodo dabar, yra lūžis. Visiškai nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad lazerinių ginklų kūrimas Ukrainoje yra kokio nors privataus startuolio, o ne valstybinio konstruktorių biuro iniciatyva ir rezultatas“, - sako A. Katkovas.

Tačiau ar šie ginklai yra veiksmingi, kaip primena A. Katkovas, yra labai sudėtingas klausimas, o atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Kalbame apie lazerio spindulio formavimo, jo fokusavimo reikiamu atstumu ir fiksavimo judančiame taikinyje technologijos pasirinkimą. 

Be to, žinoma, labai priklauso nuo oro sąlygų.

„Daugelis šalių iš tikrųjų turi lazerinių ginklų bandymų stadijoje. Tačiau yra nemažai priežasčių būti atsargiems, visų pirma tai, kad dar niekas jo neišbandė realiomis sąlygomis. 

Dabar šalys bando išsiaiškinti, kaip tiksliai jį naudoti praktiškai“, - aiškina ekspertas.

Jo nuomone, jei „Trident“ nebus tik eksperimentinis modelis, jei jis taps serijiniu produktu, pasižyminčiu dideliu efektyvumu kovos sąlygomis, tai bus tikra revoliucija.

Tačiau dabar apie tai kalbėti dar per anksti.

Šaltinis: bbc.com