Visas pasaulis ant adatos galvutės: kaip 1959 metais Richardas Feynmanas išpranašavo nanotechnologijų erą

Savo vizionieriška paskaita jis ne tik metė iššūkį mokslo bendruomenei, bet ir padėjo pamatus tam, ką šiandien vadiname nanotechnologijomis. 

Kiekvieną kartą, kai džiaugiamės vis galingesniu, bet plonesniu išmaniuoju telefonu, mes naudojamės vaisiais idėjos, kuri gimė dar tada, kai kompiuteriai užėmė ištisus kambarius.

Biblioteka ant adatos galvutės: neįtikėtini skaičiavimai

1959 m. Kalifornijos technologijos institute (Caltech) vykusiame Amerikos fizikų draugijos susirinkime Richardas Feynmanas perskaitė pranešimą, kuris vėliau tapo kultiniu pavadinimu „Ten apačioje daug vietos“ (angl. There's Plenty of Room at the Bottom). 

Jo pagrindinė mintis buvo revoliucinga: informacijos ir mašinų sumažinimas iki atomų masto yra ne tik fiziškai įmanomas, bet ir neišvengiamas.

Fizikas pateikė konkretų pavyzdį – standartinę smeigtuko galvutę, kurios skersmuo yra maždaug 1,5 mm.

Jo skaičiavimais, jei įprastą šriftą sumažintume apie 25 000 kartų, visas 24 „Britų enciklopedijos“ tomų tekstas lengvai tilptų ant šio mažo paviršiaus. 

Svarbiausia, kad toks tekstas vis tiek liktų įskaitomas naudojant elektroninį mikroskopą. 

Pasak R. Feynmano, jokia gamtos dėsnio riba nedraudžia mums manipuliuoti materija tokiu mažu masteliu – vienintelė kliūtis yra įrankių trūkumas.

Nuo enciklopedijų iki viso pasaulio knygų

Tačiau R. Feynmanas nesustojo ties viena enciklopedija. Jis išplėtė šią idėją iki visų žmonijai svarbių knygų. Remdamasis apytikriais Kongreso bibliotekos duomenimis, fizikas įrodinėjo, kad informacijos tankis gamtoje jau egzistuoja – geriausias pavyzdys yra biologinės ląstelės, kurios savyje koduoja milžiniškus kiekius instrukcijų molekuliniame lygmenyje.

R. Feynmanas pabrėžė, kad griežtą ribą technologijų vystymuisi nustato ne gamta, o klausimas, ar inžinieriai sugebės sukurti įrankius šiam tikslui pasiekti. 

Jis ragino mokslininkus kurti mašinas, kurios galėtų gaminti dar mažesnes mašinas, kol bus pasiektas atomų mastas.

Kodėl ši vizija aktuali šiandien?

Šiandien Richardo Feynmano pranašystės yra mūsų kasdienybė. Šiuolaikiniai procesoriai, kuriuose tranzistoriai matuojami nanometrais, ir milžiniškos talpos atminties kortelės yra tiesioginis jo idėjų įgyvendinimas. 

Jo paskaita tapo nanotechnologijų pradininkų manifestu, įrodančiu, kad inovacijos prasideda nuo gebėjimo pažvelgti ten, kur akis nemato – į „vietą apačioje“.

Šaltinis: „Econews“